Kalnai

Praleidau tris savaites kelyje. Kalnai, jūra, žmonės. Nuostabu, kaip pailsi protas kūnui patiriant diskomfortą – karštį, šaltį, purvą, troškulį. Atrodo, kad kūno patogumai protą sukiša į apsauginį kokoną. O elementarių išgyvenimo ir savisaugos problemų sprendimas išlaisvina kūrybiškumą. Nesu ekstremalas, gali būt, kad savęs įstūmimu į pavojingesnes situacijas nei nepatogumai, atverčiau dar nežinomas proto būsenas. Na bet šiame gyvenime nesužinosiu – neketinu vaikščioti itin pavojingose vietose.

Pagalvoju apie taupymą. Tkriausiai taupyti reiškia riboti save trokštamuose dalykuose bei patirtyse. O kas jei troškimų nėra? Tokiu būdu tik lieka tai kas nesunaudota. Ir tai ne taupymas, tai neslegia, kaip ribojant save sąmoningai. Mano tokia būsena. Nesugalvoju ko norėti. Labai keista, nes vaikystėje norėjau visko ir beveik nieko negalėjau. Dabar galiu, bet nenoriu.

Šį mėnesį šeimos finansinis turtas pasiekė metų galui prognozuotą prieaugį +50000. Mano nuopelno tame nėra – rinkos augo greičiau. O jos kaprizingos