laisvo gyvenimo sprendimas

Kova už šiltą vietą ar mūsų protus? Kodėl valdančios iš esmės kairiosios Europos partijos demonizuoja dešinę? Realiai dešiniųjų partijų, pasisakančių už ribotą valstybę, mažesnius mokesčius ir paprastesnį reguliavimą net nėra. Internalsocialistai arba globalistai kovoja su nacionalsocialistais arba suverenistais. Fontanu trykšta pažadai visus paremti, padėti, sureguliuoti. Tik vieni norėtų beribio pasaulio, kiti užsidarytų virti savo sultyse. Tik namo be jokių energetinių klasių statyti neleis nei vieni nei kiti. Neleis nemokėti sodrai ir pasirūpinti savimi patiems, neleis jums dirbti daugelio net paprastų darbų neturint kokios nors kursų baigimo pažymos. Ir apnuodytiems protams tai tinka, masės nori gauti viską per valstybę, ir nori priversti nenorinčius už tai sumokėti. Problema, kad žmonės atsitokėja per vėlai, tokia ta psichologija, pralošus nori atsilošti, pakliuvus į vieno sukčiaus pinkles nesunku susimokėti “teisininkui”, kuris išgelbės prarastus pinigus. Žmonės nori tikėti, kad viskas susitvarkys. Bet istorija rodo, kad virsmai vyksta revoliucijų pagrindu, kaip ir upės pralaužia vagas po galingų poplūdžių ir niekas jų pataisyti negali. Taip daugelis senovinių miestų išnyko arba persikėlė paskui upes. Dabartinė žmonijos raidą formuojanti upė yra demografija. Jaunoji Europos karta greitu metu nei paveš, nei norės pavežti senių gerovę. Tas virsmas formuojasi, pradžioje vengiant priešų iš “ten”, bet tai nesumažins biudžetų išlaidų ir skolų augimo. Realybė smogs esant be kelnių. Nežinia kaip tai atrodys, bet labai daugelis bus smarkiai nuvilti. Ir nežinia ar galima pasiruošti tam. Tai tikrai nebus kruvini susirėmimai, per sena visuomenė. Tikriausiai ne vienam teks patirti apleistumo ir vienatvės jausmą, nebus tiek slaugių prie ligonių, nebus kas ištaria paguodos žodį. Kažin kaip jautėsi paskutinis savo rūšyje vėžlys Vienišasis Džordžas?

9 mėnesių pajamos 53981 eur, išlaidos 13528 eur. Nenustoju rašyti, nors labai daug rašančių taupytojų yra blogi taupytojai. Turimos sumos menkos, o po kelių metų ir rašyti meta. Tai tik įrodymas, kad jie tikėjo jais galį tapti. Kaip sporto abonementų pirkėjai per Kalėdas. Aš geras taupytojas. Bet negaliu nieko išmokyti juo tapti. Nes netapau, o gimiau toks. Arba aplinkinis pasaulis mane tokiu padarė nejučia. Introvertiškumas yra labai stiprus pagrindas gyventi ne dėl pinigų ar savęs demonstravimo. Tai ir taupymas tėra foninis reiškinys. Kaip pirmą butą pirkęs be paskolos, antrą su dėl noro investuoti savus, neturiu daug patirties skolų valdyme. Ir netikiu butų brangimu ir jų pelningumu. Pardavei brangiau ir pirksi brangiau. Tai vertės išsaugojimas. Internete kai kas tai atskleidžia geriau. Aš tik kartoju. O akcijos pinigų spausdinimo fone ne tik vertę išlaiko. Ir geras taupytojas turi išmokti nekaupti pinigų. Kaupti reikia nuosavybės vertės popierius. Pasaulinis ETF tam tinka geriausiai. Nors naujų abejonių rūkas kyla. Na čia jau aš nesu toks efektyvus. Mano portfelyje per daug Lietuvos ir per mažai pasaulio. Bet štai per metus būsiu pasistūmęs bent 40k į trečią pakopą. Man nereikia tiek pinigų kiek jų gaunu. Mano kelionės pigios, mano daiktų atsargos mažos. Brangus tik pernai pirktas dyzelinis auto. Nesigailiu, nes ten kur važiuoju elektrinis nenuvažiuos, ir naktį nesušildys. Visuomenėje gajūs mitai apie daug dalykų. Apie elektrinius auto. Ir apie šildymą oras vanduo ir panašiomis našiomis sitemomis. Retai minima jų tarnavimo laikas. O kiekvienas nupirktas daiktas visada virsta atlieka, niekuo. Alternatyviai investuoti pinigai lieka pinigais, iš generuojamo srauto galima lengvai apmokėti pvz brangesnį kabelinį šildymą, kuris kainuoja pigiau ir jame nėra gendančių, judančių, susidėvinčių dalių, tik termostatas. Valdžia skatina šildymo būdo keitimą. Bet šildymas elektra, be šilumos siurblių ir su daug saulės panelių yra finansiškai efektyvesnis. Esu buto gyventojas, sodybos turėtojas. Kai ką išbandau. Daugelį dalykų vertinu tik per kaštus. Investuoti pinigai leidžia daugiau nei daiktams išleisti pinigai. Sodyba man nesuteikė laukto džiaugsmo. Tai vieni blogiausiai išleistų pinigų. Nors plotas didesnis nei buto ir patogumai netgi geresni, netraukia ten manęs visai. Per metus nė karto nenakvojau. Tai įrodymas sau pačiam – turėjimas neracionalus. Nuoma nevargina finansų, daiktai juos žudo. Turiu begalę laiko ir neketinu pradėti dirbti. Gyvenu kukliai kitų akimis, bet pilnavertiškai sau. Jei jautiesi turintis įrodyti kažką kitiems – tu negyveni sau. Per daug garbės kitiems. Neketinu to suteikti. Išsilaisvinti iš svetimiems protams suteiktos vertinimo galios daugumai labai sunku. Bet tie protai tikrai nieko nevertina. Kaip mes nevertiname kitų, nes savo kasdienybe užkištos mintys. Čia kaip antgamtinių galių  suteikimas pasakų herojams. Suaugę sugebame suprasti, kad tai netikra. Tai kodėl didelė dalis nesupranta realaus gyvenimo ir per daug reikšmės suteikia aplinkiniams? Žiurkių lenktynės tęsiasi. Tikrieji laimėtojai nelošia, jie valdo statymus, jie ima komisą iš aplinkinių gyvenimų. Svarbu būti tarp jų.

Per 8 mėnesius šeimos pajamos 48603 eur, išlaidos 11632 eur. Investicijas į trečiąją pakopą padidinau 3000 eur. Minčių investuoti į atskiras akcijas nekilo. Praėjau pirmąją Balkanų kelionę, kitą mėnesį laukia antroji. Viso rugpjūčio mėnesį nupėsčiavau 330 km. Mažai, per daug pasyvių dienų. Gal amžius daro savo, tinginiauti traukia labiau. Žiemomis laukiu vasaros, vasarą laukiu skrydžių į šiltuosius kraštus. Amžinai nepatenkinta siela. Tikriausiai visiška ramybė yra mirtis, norėti – reiškia gyventi. Tačiau pasyviai sėdėti ant ežero kranto nugrimzdus į apmąstymus man lygiai toks pat gyvenimas kaip ir kopimas į kalnus. Kritiškai peržvelgiau rašytojus ir patarėjus finansų klausimais – manau dauguma yra didesnių pajamų gavėjai ir ekstravertai, o didesnio turto turėtojai dažniau yra introvertai ir geresni taupytojai. Jie reta dalina patarimus, labiau abejoja savo teisumu ir nenori klaidinti aplinkinių galbūt neteisingais savo pasirinkimais. Pergales ir nuopolius užgniaušk savyje.

Pajamos nuo metų pradžios 43910 eur, išlaidos 10631 eur. Pasyvių pajamų gavėjo mėnuo toks paprastas ir panašus į senatvės pensininko – nėra kitų pareigų, kaip tik rūpintis savimi. Kasdieną einu į parduotuves, gaminuosi maistą, skaitau, užmušinėju laiką. Kartais smagu turėti veiklos, bet nesinori ilgai kažkam įsipareigoti. Tai praranda pačią laisvės prasmę. Bet savirealizacijos trūkumas duoda per kepurę. Negali juk tik pinigų skaičiavimu gyventi. Gal buhalteriai tuo gyvena? Manau dauguma pinigus prisimena kai pritrūksta ir kai nežino kur padėti perteklių. Kitais atvejais apie juos galvojama ne daugiau nei apie deguonį kuriuo kvėpuojame. Prisijungiau prie dviejų išvykų į kalnus Balkanuose. Paknisau protą gemini, gavau netikėtą sau atsakymą – investicijos į Telia maždaug atspindi investicijas į globalų indeksą, jei imti laikotarpį po savų akcijų supirkimo 2012 viduryje. Ką reikėtų daryti? Gal atsikratyti pavienės akcijos ir permesti viską į goindex 3 pakopą? Pagunda, kaip mintis. Bet esu labai nerangus ką nors parduoti. Pirkti visada sekasi geriau. Vienas draugas tikina, kad reikia pradėti sau leisti daugiau. Jis valdo apie 2,3 milijono vienas. Be žmonos. Gyvena kukliai, niekur nesivelia. Skirtingai nuo manęs nemėgsta keliauti ar vykti kiek toliau nuo namų. Bet juk turtas yra gyvenimo būdo atspindys. Taip aš jam sakau. Jei būtum kitoks ir turėtum kitaip. Na būna, žmonės padaro apsisukimų – iš bedievių tampa religingais, iš storulių sportininkais, iš teleloto lošėjų milijonieriais. Bet išimtys, visi žino – tik patvirtina taisyklę. Save formuojame nuo mokyklinių kišenpinigių, tas santykis su pinigais labai lėtai kinta. Gal tik atsidūrę prie suskilusios geldos arba paskutiniųjų dienų diagnozės gydytojo kabinete, būdami didžiai sukrėsti, galime radikaliai pasikeisti.

Šių metų pajamos 37178 eur, išlaidos 9608 eur. Mėnesio išlados 1738 eur. Šaltą pusę birželio praleidau Žaliajame Kyšulyje. Pasisekė, perkant bilietus neatspėsi orų į priekį. Kasdienybė per karščius kiek kitokia, nepavyksta nei skaityti, nei kažkuo aktyvesniu užsimti. Nuvažiuoju dažnai į girią, pasėdžiu ant kėdutės, pasimaudau. Vaikščioti visai netraukia. Akcijų rinkos kyla, ir mano turto vertė viršijo 900 tūkstančių, jei turimą nekilnojamą turtą įvertinčiau kiek arčiau rinkos kainos laisvai būtų virš milijono. Bet tai nesvarbu, man svarbiausias laisvės pojūtis, o ne skaičių dailumas. Juk niekas dėl to nesikeičia, tai ne kalno viršūnė, nuo kurios po akimirkos leisiesi į kasdienio gyvenimo lygumas. Niekas nežino nei kas bus su juo, nei su jo pinigais. Gyvenk laisvai.

Metų pajamos 32477 eur, išlaidos 7870 eur. Vien šį mėnesį išleista 2697 eur. Tokį šuolį sudaro maždaug 2100 eur išleistų lėktuvų bilietams. Dvi kryptys dviems asmenims, su dviem persėdimais, viso 12 atskirų skrydžių. Visa kita buitis labai pigi. Kaip visada. Kruopos, bulvė, šviežia žuvis, elementarios daržovės, kažkiek už butą. Nemoku leisti pinigų. O pajamų šuolyje Telia dividendai dominuoja. Reinvestavau visus.

Metų pajamos 23718 Eur, išlaidos 5173 Eur. Atrodo labai mažai per paskutinį mėnesį? Tik 793 Eur. Pilnas šaldytuvas mėnesio pradžioje ir tuščias pabaigoje, jokių išvykų, jokių elektros sąskaitų. Būna ir taip. Alus kažkur kituose mėnesiuose nuskendo, lietuviško neperku, atvaža iš Lenkijos, vyną iš Vokietijos. Pats ten tikrai nevažinėju. Nesu išrankus, perku dideles pakuotes – 3 litrai vyno iki 7,5 eur. Čia tik Lietuvoje alkoholis neadekvačiai kainuoja. Na nevalgau ir neperku užkandukų. Fiksuoju viską paprastai – moku tik kortelėmis, iš ten pat nueina komunaliniai mokėjimai. Retus mokėjimus grynaisiais įsirašau nedelsdamas. Klaidų būti negali. Bet net pačiam sunku patikėti. Neplanuoju jokių skrydžių dėl neapibrėžtumo, pernelyg daug atšaukimų, perkėlimų. Planai nesunkiai gali sugriūti. Manau šių metų išvykos bus labiau paskutinės minutės sprendimai. Eilinį kartą baigiu mėnesį su bėda – kur dėti pinigus. Anksčiau užsipirkau Telia, neapsirikau, bet dabar ta pozicija netinka, o sąskaitose virš 11 tūkstančių. Užduotis gegužei.

Kiekvienas pasidalinantis savo sąmoningo ar savaiminio taupymo patirtimis neišvengiamai susilaukia apibendrintų prieštaravimų, – reikia dabar sau leisti geresnį kąsnį, prabangesnį drabužį, didesnį namą.  Nemanau, kad reikia su tuo kovoti, tai tik besikartojantis svetimų norų projektavimas jums už jūsų pinigus. Niekas neįlįs į jūsų kailį, o svarstyti svetimus norus neverta. Čia dar viena kairuoliškų pažiūrų briauna – pasišovusieji spręsti svetimas bėdas už jūsų pinigus bet savomis rankomis. Kai negali realybėje, pasismagina bent svajonėse. Kitokia politika ir pasaulėžiūra Europoje nelaimi ir nelaimės, kol  dar bus nepabėgusių į laisvesnes šalis verslų arba kol bus kantriai mokančių augančius mokesčius. Sutaupysi per daug, išlįs koks Pilypas iš kanapių ir pareikš, kad neteisinga turėti per daug. Reikėjo viską pragerti, ir jau seniai. Na laimėjo rinkimus naujas vengrų gelbėtojas. Akivaizdus pliusas – antiorbaniškas, bet būsima ekonomonė politika bus tokia pat kairuoliška populistinė, taigi verslai išliks melžiamu blogiu, o bendrų gėrybių besiekiančių rankų miškas augs. Valstybė (mes) pasirūpins visais (mumis), bet dirbti mums nereiks. Kad tai loginė klaida suprasti daug norinčiųjų nėra. o suprantantieji garsiai to nesakys, nes bus užpjudyti. Tokia realybė ne tik Europoje. Niujorko meras atvirai reiškia marksistines idėjas, skleidžia neapykantą baltiems ir turtingiems. Ir sulaukia plojimų. Pasižiūri į PAR kuo tai virsta – nusikaltimų augimas, ekonomikos smukimas ir emigracija. Demokratija nuo plėšikavimo daug nesiskiria – ar tave apstos penkiese ir paprašys viską atiduoti, ar penkiese prieš vieną nubalsuos, kad turi viską atiduoti. Įteisintas įstatymu plėšimas visviena lieka plėšimu. Štai Vokietijos kairieji, protestais siekiantieji uždrausti dešiniuosius. Kitaip manančius panaikinus iškart bus “demokratija”. Norėtųsi ne tik sistemos su daugiakrypte filosofija, bet ir realiai bent  dviejų sistemų vienoje šalyje. Nenori mokėti sodrai ir nepretenduoti į visokias išmokas – ir nemoki. Kaip gali rinktis draudimo įmonę butui ar automobiliui, taip galėtume rinktis sveikatos apsaugai ar pensijai. Privačios sistemos visada efektyvesnės ir kitaip nebus. Privatus verslas be gailesčio atleidžia nereikalingus darbutojus. O kiek yra atleidę valstybinės įmonės, biurai, institutai ir dar visokiais reikšmingais žodžiais pavadinimuose besipuikuojančios įstaigos? Pasaulis iš lėto skęsta motyvacijos praradimo liūne.

Metų pajamos 15108 eur, išlaidos 4380 eur. Kai tik niekur neskrendu pasirodo, kad gyvenu labai kukliai. Bet ir vėl sau sakau – tai tik atskalūniškas gyvenimo būdas, o ne taupumo apraiška. Visus likučius sumečiau į Telia, tiesiog manau, kad net blogiausiu atveju bus geriau nei gryni. Gausiu dividendus, o akcijas parduoti visada lengva. Savaiminis pabėgimas iš Savy ne toks ir greitas, procesas labai sulėtėjo, vis dar likę 13300 eur. Tikėtina, kad užtruks dar penkerius metus. Karų fone nepirkau jokių bilietų, gali būti, kad link pietinių jūrų vasarą važiuosiu automobiliu. Daugiau laisvės ir pasirinkimų. Lėktuvais pasiekiamose vietose visada brangiau, o poilsiautojų tirščiau. O ir galimybė vykti ar ne labai priklausys nuo orų Lietuvoje, nusipirkęs lėktuvo bilietus lyg ir privalėčiau skristi, net jei pas mus būtų puikūs orai.

Dviejų mėnesių pajamos 8093 eur, išlaidos 3379 eur. Man pačiam tai atrodo nedaug, žinant, kad didesnę dalį laiko leidau šiltose salose. Staigių veiksmų su pertekliniais pinigais nesiėmiau, automatu nuėjo į trečią pakopą. Kitka ant pauzės. Gavau gosavy kvietimą grįžti – siūlo net 3% išmoką už per kažkokį laikotarpį investuotus pinigus. Bet stebėdamas labi lėtą grįžimą neužsidegu noru kišti galvą į daug rizikingesnes ir nelikvidžias investicijas. Mane tenkina ir ign bei tel kaip obligacijos. Pelningumas mažesnis bet likvidumas daug geresnis. Laukiu tikro pavasario ir daugiau laisvalaikio ore. Ženklai aplink mane finansiškai nieko gero nežada, jei pavyks bent priartėti prie pernykščių pajamų, manysiu kad metai buvo geri. Negaliu detalizuoti savo pesimizmo, tai tik nuojautos. Geriausia atsukus laiką atgal pasitikrinti, kaip tos nuojautos pildosi. Pagyvensim – pamatysim.