laisvo gyvenimo sprendimas

Šių metų pajamos 37178 eur, išlaidos 9608 eur. Mėnesio išlados 1738 eur. Šaltą pusę birželio praleidau Žaliajame Kyšulyje. Pasisekė, perkant bilietus neatspėsi orų į priekį. Kasdienybė per karščius kiek kitokia, nepavyksta nei skaityti, nei kažkuo aktyvesniu užsimti. Nuvažiuoju dažnai į girią, pasėdžiu ant kėdutės, pasimaudau. Vaikščioti visai netraukia. Akcijų rinkos kyla, ir mano turto vertė viršijo 900 tūkstančių, jei turimą nekilnojamą turtą įvertinčiau kiek arčiau rinkos kainos laisvai būtų virš milijono. Bet tai nesvarbu, man svarbiausias laisvės pojūtis, o ne skaičių dailumas. Juk niekas dėl to nesikeičia, tai ne kalno viršūnė, nuo kurios po akimirkos leisiesi į kasdienio gyvenimo lygumas. Niekas nežino nei kas bus su juo, nei su jo pinigais. Gyvenk laisvai.

Metų pajamos 32477 eur, išlaidos 7870 eur. Vien šį mėnesį išleista 2697 eur. Tokį šuolį sudaro maždaug 2100 eur išleistų lėktuvų bilietams. Dvi kryptys dviems asmenims, su dviem persėdimais, viso 12 atskirų skrydžių. Visa kita buitis labai pigi. Kaip visada. Kruopos, bulvė, šviežia žuvis, elementarios daržovės, kažkiek už butą. Nemoku leisti pinigų. O pajamų šuolyje Telia dividendai dominuoja. Reinvestavau visus.

Metų pajamos 23718 Eur, išlaidos 5173 Eur. Atrodo labai mažai per paskutinį mėnesį? Tik 793 Eur. Pilnas šaldytuvas mėnesio pradžioje ir tuščias pabaigoje, jokių išvykų, jokių elektros sąskaitų. Būna ir taip. Alus kažkur kituose mėnesiuose nuskendo, lietuviško neperku, atvaža iš Lenkijos, vyną iš Vokietijos. Pats ten tikrai nevažinėju. Nesu išrankus, perku dideles pakuotes – 3 litrai vyno iki 7,5 eur. Čia tik Lietuvoje alkoholis neadekvačiai kainuoja. Na nevalgau ir neperku užkandukų. Fiksuoju viską paprastai – moku tik kortelėmis, iš ten pat nueina komunaliniai mokėjimai. Retus mokėjimus grynaisiais įsirašau nedelsdamas. Klaidų būti negali. Bet net pačiam sunku patikėti. Neplanuoju jokių skrydžių dėl neapibrėžtumo, pernelyg daug atšaukimų, perkėlimų. Planai nesunkiai gali sugriūti. Manau šių metų išvykos bus labiau paskutinės minutės sprendimai. Eilinį kartą baigiu mėnesį su bėda – kur dėti pinigus. Anksčiau užsipirkau Telia, neapsirikau, bet dabar ta pozicija netinka, o sąskaitose virš 11 tūkstančių. Užduotis gegužei.

Kiekvienas pasidalinantis savo sąmoningo ar savaiminio taupymo patirtimis neišvengiamai susilaukia apibendrintų prieštaravimų, – reikia dabar sau leisti geresnį kąsnį, prabangesnį drabužį, didesnį namą.  Nemanau, kad reikia su tuo kovoti, tai tik besikartojantis svetimų norų projektavimas jums už jūsų pinigus. Niekas neįlįs į jūsų kailį, o svarstyti svetimus norus neverta. Čia dar viena kairuoliškų pažiūrų briauna – pasišovusieji spręsti svetimas bėdas už jūsų pinigus bet savomis rankomis. Kai negali realybėje, pasismagina bent svajonėse. Kitokia politika ir pasaulėžiūra Europoje nelaimi ir nelaimės, kol  dar bus nepabėgusių į laisvesnes šalis verslų arba kol bus kantriai mokančių augančius mokesčius. Sutaupysi per daug, išlįs koks Pilypas iš kanapių ir pareikš, kad neteisinga turėti per daug. Reikėjo viską pragerti, ir jau seniai. Na laimėjo rinkimus naujas vengrų gelbėtojas. Akivaizdus pliusas – antiorbaniškas, bet būsima ekonomonė politika bus tokia pat kairuoliška populistinė, taigi verslai išliks melžiamu blogiu, o bendrų gėrybių besiekiančių rankų miškas augs. Valstybė (mes) pasirūpins visais (mumis), bet dirbti mums nereiks. Kad tai loginė klaida suprasti daug norinčiųjų nėra. o suprantantieji garsiai to nesakys, nes bus užpjudyti. Tokia realybė ne tik Europoje. Niujorko meras atvirai reiškia marksistines idėjas, skleidžia neapykantą baltiems ir turtingiems. Ir sulaukia plojimų. Pasižiūri į PAR kuo tai virsta – nusikaltimų augimas, ekonomikos smukimas ir emigracija. Demokratija nuo plėšikavimo daug nesiskiria – ar tave apstos penkiese ir paprašys viską atiduoti, ar penkiese prieš vieną nubalsuos, kad turi viską atiduoti. Įteisintas įstatymu plėšimas visviena lieka plėšimu. Štai Vokietijos kairieji, protestais siekiantieji uždrausti dešiniuosius. Kitaip manančius panaikinus iškart bus “demokratija”. Norėtųsi ne tik sistemos su daugiakrypte filosofija, bet ir realiai bent  dviejų sistemų vienoje šalyje. Nenori mokėti sodrai ir nepretenduoti į visokias išmokas – ir nemoki. Kaip gali rinktis draudimo įmonę butui ar automobiliui, taip galėtume rinktis sveikatos apsaugai ar pensijai. Privačios sistemos visada efektyvesnės ir kitaip nebus. Privatus verslas be gailesčio atleidžia nereikalingus darbutojus. O kiek yra atleidę valstybinės įmonės, biurai, institutai ir dar visokiais reikšmingais žodžiais pavadinimuose besipuikuojančios įstaigos? Pasaulis iš lėto skęsta motyvacijos praradimo liūne.

Metų pajamos 15108 eur, išlaidos 4380 eur. Kai tik niekur neskrendu pasirodo, kad gyvenu labai kukliai. Bet ir vėl sau sakau – tai tik atskalūniškas gyvenimo būdas, o ne taupumo apraiška. Visus likučius sumečiau į Telia, tiesiog manau, kad net blogiausiu atveju bus geriau nei gryni. Gausiu dividendus, o akcijas parduoti visada lengva. Savaiminis pabėgimas iš Savy ne toks ir greitas, procesas labai sulėtėjo, vis dar likę 13300 eur. Tikėtina, kad užtruks dar penkerius metus. Karų fone nepirkau jokių bilietų, gali būti, kad link pietinių jūrų vasarą važiuosiu automobiliu. Daugiau laisvės ir pasirinkimų. Lėktuvais pasiekiamose vietose visada brangiau, o poilsiautojų tirščiau. O ir galimybė vykti ar ne labai priklausys nuo orų Lietuvoje, nusipirkęs lėktuvo bilietus lyg ir privalėčiau skristi, net jei pas mus būtų puikūs orai.

Dviejų mėnesių pajamos 8093 eur, išlaidos 3379 eur. Man pačiam tai atrodo nedaug, žinant, kad didesnę dalį laiko leidau šiltose salose. Staigių veiksmų su pertekliniais pinigais nesiėmiau, automatu nuėjo į trečią pakopą. Kitka ant pauzės. Gavau gosavy kvietimą grįžti – siūlo net 3% išmoką už per kažkokį laikotarpį investuotus pinigus. Bet stebėdamas labi lėtą grįžimą neužsidegu noru kišti galvą į daug rizikingesnes ir nelikvidžias investicijas. Mane tenkina ir ign bei tel kaip obligacijos. Pelningumas mažesnis bet likvidumas daug geresnis. Laukiu tikro pavasario ir daugiau laisvalaikio ore. Ženklai aplink mane finansiškai nieko gero nežada, jei pavyks bent priartėti prie pernykščių pajamų, manysiu kad metai buvo geri. Negaliu detalizuoti savo pesimizmo, tai tik nuojautos. Geriausia atsukus laiką atgal pasitikrinti, kaip tos nuojautos pildosi. Pagyvensim – pamatysim.

Metai prasidėjo. Pajamos starte mažesnės – 4132 eur, išlaidos 1683 eur, tikriausiai gurkšnoti prie vandenyno yra kiek brangiau nei namuose. O dar namų šildymas, nors išvykdamas ir prisukau iki 16 C, bet kai šalta, sąskaita neišvengiamai kiek didesnė. Viską sumuojant nesu kažkaip įsitempęs. Papirkau papildomai 3 pakopos, paskui šovė mintis už likutį Telia pasipildyti, po 2,01 pagavau. Manau geriau nei obligacijos – skaičiuoju kad per artimiausius 15 mėnesių gausiu dvejus dividendus, o tai perskaičiavus į 12 mėnesių atitinka 11% metinių. Telia mano seniausia akcija portfelyje. Namo grįšiu tik antroje vasario pusėje, tikriausiai didžiuosius šalčius būsiu praleidęs.

Jei pasakysiu, kad metų metus išleidžiu tik iki 1/4 nuo pajamų, atrodysiu turtingas, jei pasakysiu, kad pragyvenu iš 1500 eur, atrodysiu skurdžius, jei pateiksiu visas kortas – 6000 pajamų ir 1500 išlaidų, būsiu palaikytas melagiu arba pagyrūnu. Nors kas esu, pats žinau geriausiai. Ir kiekvienas turėtų mažiau kreipti dėmesį į tai, ką žmonės pasakys. Ir dabar, gulėdamas šalia saulėto vandenyno, su taure vyno rankoje, tik internete matydamas stingdančio šalčio antraštes, nesigailiu sprendimo, suteikusio ryžto gyventi taupiau ir mesti dirbti anksčiau. Nes jokia pensijų pakopa nesuteiks man daugiau laiko šioje Žemėje.

Metų pajamos 68021 eur, išlaidos 17434 eur. Metų pradžioje tikrai maniau kad neaplenksiu 2024 metų rezultato. Aplenkiau. Cikliškai laukiu pablogėjimo, tai perkeliu kritimą mintyse į kitus metus. Išlaidos praktiškai neaugo, skaičiuje įdėta išlaidos saulės elektrinei, tad kitais metais jos įtakos nedarys. Automobiliu nuriedėjau virš 19000 km – tiek kiek pernai, pėsčiomis 1594 km – mažiau nei pernai.  Šiltų kraštų šiemet buvo ir yra daug, ir tęsis dar sausį bei vasarį. Antros ir trečios pakopos pensijų fonde sukaupta 62041 eur. Viso turto vetė 854261 eur, nekilnojamą turtą vis dar vertinu įsigjimo kaina, tad viso turto vertė tikrai konservatyviai nustatyta. Turėjau minčių kišti pinigus į seno, mūrinio, pirmojo pasaulinio karo laikų namo apšiltinimą ir šildymo sistemos keitimą, bet susipratau, kad žiemą man jo nereikia, jokio namo nereikia žiemą, nes nemėgstu žiemos ir tamsos, o vasarą jis puikiai tinka gyventi toks koks yra. Nes kur būsiu po metų nežinau, ir gal žinoti nenoriu. Nors rūpestingas esu, bet noriu gebėti gyventi kaip iš Biblijos “Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?” Mt6,26. Ateities tuo nuostabi, kad ji visada lieka ateitimi.

Pažiūrėjau “Kas kodėl” ir nusivyliau savimi, – trims iš keturių finalininkų būčiau pralošęs. Juk ir aš skaitau knygas. Turiu marias laiko. O iš tų trijų du turtingi žmonės. Daugiapakopiai ryšiai, “draugų” gausa net kvailiams padeda, o eruditams yra ypatinga galimybė. Tokiam uždaram, savimi patenkintam (dažniausiai) alkoholikui tai nepasiekiama. Veikimas iš pasalų, nutylėjimai, vingrybės, masalai, kantrybė, suktybės, užliūliavimas, šešėlis, schemos – lėtai vynioti pasaulį sau –  tai mano. Epochos palikimas ar atspaudas. Kitų veiksmai nelieka užmiršti. Jie veikia mus ir mes tai perduodame į ateitį. Kaip “Debesų žemėlapyje”. Išskyrus melą. Tas menas man neįveikiamas, tiesą pamiršti sunku, susipainioti neįmanoma, bet galima kai ką nutylėti, o meluojant sukuriamos paralelinės realybės reikalauja begalės atminties, tad kokybiškas melas yra net ne protingiems, o išskirtinai protingiems.