Design a site like this with WordPress.com
Get started

20221231

Na štai ir metai baigėsi. Nuėjau virš 1870 km, praleidau ne Lietuvoje virš 3 mėnesių. Tausojau gamtą – kurui išleidau tik 1052 eur. Na lėktuvais tai netausojau. Pajamos pašoko iki 65789 eur, išlaidos iki 12735 eur. Taigi infliacija veikia visus. Bet kai pasaulio akcijos metus baigia smigusios, neturiu kuo pasigirti ir aš. Turto vertė susitraukė 3,9% iki grubiai 769000 eur. Tai ne daug, natūralių svyravimų ribose, o daugiausiai čia nunešė kritusi baltic horizon pozicija. Strategiją nepirkti lietuviškų akcijų pratęsiu, p2p toliau mažės, o robur global galbūt reiktų pirkti godžiau? Arba peršokti tik į usa, bent iki karo pabaigos. Niekada nesidomėjau galimybe keisti vienus į kitus, bet gal verta. Pajamos 2023 man turėtų kristi, prognozuoju, maždaug minus 10%. Išlaidos augs 5-10%. Iš anksto pasirūpinau pigesnio alkoholio iš palankesnių mokesčių šalių. Iki vasaros pakaks. Dėl saulės elektrinių esu rašęs, atrodo nebūsių prašovęs, visi strimgalviais vasarą puolė užsisakinėti, kainos sukilo, paskui elektra nupigo nuo istorinių aukštumų, o dar straipsniai spaudoje apie kitų šalių apmokestinimo skirtumus nuo Lietuvos atrodo kaip žmonių paruošimas neišvengiamam atsiperkamumo mažėjimui. O dar kai karas baigsis elektra tikrai pigs. Tokiu atveju pirkusiems su paskola ko gero palūkanų augimas atsipirkimą nustums už gyvenimo trukmės ribų. Tokios prognozės. Bus įdomu po metų pasižiūrėti kiek buvau neteisus. Salut! Reikia neprisigerti šiandien labai. Rašau sau, niekam nesiūlau sekti manimi. Esu tik žmogus.

Kūčios

Nešvenčiame visai jokių švenčių. Nėra stalo su valgiais, nelankome ir mūsų nelanko. Tai yra dar viena diena kelyje į niekur. Kartais jaučiuosi kaip nevykėlis – neturiu didelio namo, spindinčio girliandomis, brangios mašinos, krūvos vaikų gero darbo. Paskui atsitokėju – aš juk tinginys iš didžiosios T! Pakankamai gabus, kad visaip išsisukti gyvenime neįsitempiant. Ir nykiai leisdamas laiką, kai neturiu po ranka knygos, tiesiog laukiu mirties. Neskubinu, tik suprantu ir neabejoju – būsiu išardytas į molekules ir perdirbtas į kitus gamtos kūrinius. Dievo aš nematau ir netikiu, gal ir tos šventės man būtų šventvagystė. Tik kai neturi sąžinės, tai negali to pajausti. Labai stebiuosi, kad šie metai bus pajamingesni už praeitus, tačiau šeimos turtas sugrįš į 2020 gruodžio pabaigos dydį. Labai daug suvalgė mano didelės investicijos į baltic horizon. Keistai nesijaudinu, nors atrodo, kad dešimtmečiu anksčiau tai būtų rimtai gąsdinę. Gal dėl neįtikėtinai mažų išlaidų nusistovėjusių daugelį metų pradėjau nereaguoti į viso turto pokyčius. Ateinančiais metais labiausiai trokštu taikos Ukrainai.

Apie socialinį teisingumą ir intelektą

Netikiu socialiniu teisingumu. Jei valandos lapų grėbimas bus vertas valandos širdies operacijos, dalis žmonių netaps kvalifikuotais, nes nenorės gaišti laiko mokslams, eis grėbti nedelsiant. Dalis visada mokosi, nes jiems tai įdomu, bet gyvenime esu sutikęs daugiau žmonių dirbančių dėl pinigų, net ir sudėtingus darbus, nei dėl aistros pasiliekančius ilgų viršvalandžių. Pats baigiau nepopuliarius ir sudėtingus matematiko ir fizikos persunktus mokslus. Buvo įdomu. Ir niekada nedirbau pagal specialybę. Nes dirbti neįdomu. Pirk parduok yra neužmušama profesija. Visas tiekimas visų gėrybių. Ir man atrodė lengvas kelias prasisukti ir vėliau nedirbant filosofuoti ir svajoti. Nėra jokio teisingumo, nes negimstame vienodi, bet auklėjami galime tapti atjautūs ir pasidalinti savo gėriu savanoriškai. Arba nesidalinti. Tai mūsų teisė. Pernelyg dalindamiesi nesąmoningai auginame Žemės populiaciją, kuri ir alina planetą. Nejautru? O kas sakė, kad esu jautrus? Vienų gerovė paremta kitų vergove. Dabar mažiau nei senovėje. Bet mums neįdomus gyvenimas aptarnaujančiųjų šildymą, šiukšles, vandentiekį. Mes norime paslaugos, o jas atliekančius nuasmeniname, nenorime persiimti jų bėdomis. Lygiava reikalinga tiek, kad nevyktų sukilimai,tolygenis gerovės pasiskirstymas lemia saugesnę aplinką. Nesinorėtų namus aptverti elektrine viela virš tvoros pagal Rio de Žaneiro pavyzdį. Ir niekur nevaikščioti vakarais. Dauguma nori tik duonos ir žaidimų, ir gauna. Protingoji mažuma mums sukuria visas gėrybes, gaminti ir vartoti perleidžia masėms. Elitas dažniau priklauso supervartotojams, eruditai panašesni į išsiblaškiusius bepročius. Jie paprastai nesivaiko vartojimo. Bet žavi mus kaip ir daug kalbų mokantys žmonės, kaip dainininkai, kurie ne vis pasižymi aukštu intelektu. Enšteinas išmoko anglų kalbą, nors rašė sunkiai, bet savo gyvenimo darbą jis išmąstė vokiškai. Dar minima,kad mokėjo italų, prancūzų. Čia dėl tikslumo. Kodėl jis netapo Rokfeleriu? Atrodo pinigai mažiau domina aukščiausio intelekto asmenis, jų minčių horizontai siekia toliau nei jų žemiškieji gyvenimai. Ir, spėju, visų kitų gyvenimai.

20221130

Baigiasi mėnuo, 11 mėnesių pajamos berods tikslios – 56596 eur išlaidos, išlaidos ne visai 11397eur. Nelabai seku, nes antra savaitė prie vandenyno, šiandien be fizinio krūvio, tik po skėčiu nuo saulės, geriu sultis, skaitau. Moku visur grynais, nenoriu būti sekamas institucijų kur ką su kuo. Gyvenimas gražus. Kažkiek gailiuosi neužsipirkęs Igničio, bet šiems metams pažado dar nesulaužiau – jokių vietinių akcijų, tik robur. Nors ir tų neužsipirkau pagal galimybes, vis kaupiu pinigus, tikiuosi, kad bus pigiau. Nors pigiau jau buvo? Negaudyk akimirkos.

Lengvai

Sunkumai, purvas, lietus, šaltis, nuo civilizacijos nutolusioje vietoje aplankanti neviltis geriausiai padeda jausti gyvenimą. Druska, kurios trūksta. Labai dažnai galvoju, kad man per lengvai viskas metų metais. Be pastangų baigiau mokyklą, universitetą, nieko sunkaus nedirbau, visada turėjau daug laisvo laiko, buvau apsuptas pinigus traukiančių žmonių. Lyg plauktum šalia ryklių – visada liks ir tau kąsnelis. Saugiai. Jautiesi pernelyg ramiai ir užtikrintai, kai lieka mažiau nei prabėgo. Niekuo netikiu, žinau – gyvenimas vienas. Trūksta sukrėtimų. Tik paskui sakysiu už ką? Kodėl man? Nesitikėk nieko ir nereikės gailėtis. Nereikės ir džiaugtis. Stebėti gyvenimą. Lengvai.

20221031

Visą mėnesį praleidau šiltuose kraštuose, grįžau šeštadienį, aplankyti artimųjų kapų. Neužilgo vėl išlėksiu, nemėgstu tamsos, kiek įmanoma vengiu. Apsižiūrėjau, kad praeitą mėnesį pajamas per klaidą įrašiau tūkstančiu didesnes. Netaisysiu seno įrašo, tik šiame bus atitinkamai mažiau. Per 10 mėnesių dviese gavome 54609 eur pajamų, išleidome 10422 eur. Pragyvenimui pakako mažiau nei 20%. Man ir pačiam vis dar įspūdingas rodiklis – nereiklumo įrodymas.

20221001

Šių metų pajamos pasiekė 51253 eur, išlaidos 9200 eur. Pajamos kol kas panašios į praėjusių metų, o išlaidos kiek išaugo. Bet gal kalti “nekalti” skrydžiai į Sakartvelą ir Nepalą? Blogiausia dalis investicijos, per šiuos metus sunyko visas prieaugis. Manęs tai nestabdo, sėkmingai perku robur global ir atokiai laikausi nuo pavienių akcijų. Manau ateinantys metai pakels visų investicijas. O kol kas pildomės kiek tik išgalim. Nors tarp draugų yra tokių skeptikų, kurie laukia kažkokio signalo pirkti, esą dabar ne laikas. Pažiūrėsime kas iš to išeis.

Daryti ar būti

Veiksmai ar būviai. Kas jus žavi? Kalnai – statiškas grožis ar įsivaizduojamas adrenalino pliūpsnis leidžiantis nuo jų? Kas šauna į galvą? Mes skirtingi. Nesistenkite kairiarankio paversti dešniarankiu. Dominuojanti ekstravertų aplinka linkusi tai pamiršti, nors bando persiauklėti kai kurių mažumų atžvilgiu. Labai jau gaji nuomonė, kad pasyvus, nesirūpinantis savimi, netikęs, be ateities. Be kokios ateities? Tikriausiai be primetamos aktyvios ateities. Be ateities, daryti ir turėti, kurios pasyvieji ir nenori. Jie nori būti ir jausti. Galbūt tik savyje. Žinoma jie irgi geria kavą, valgo, kažką dirba veikia, bet labiau dėl noro būti, ne veikti. Jausti, net ne įgyti. Gyventi šešėliuose, būti antrais, už lyderių, neapsimesti neklystančiais, geriau tylėti iki nejaukumo, nei sakyti banalias mandagybes.