20230903

Būna, kad pavydžiu paprastiems žmonėms, na aš juk nepaprastas? Cha. Tarp milijonų dykaduonių. Nedirbu, turiu per daug laisvo laiko, tai prisigalvoju visokių niekų. Tų kitų gyvenimų matomos nuotrupos taip traukia prisiliesti. Va eina žmonės į darbus, augina vaikus, planuoja kaip kartu leisti atostogas, ką pirkti, kaip sutaupyti . Rutinų istorijos. Man to pristinga. Kai rutina tik rutinos ieškojimas. Nesibaigiantys skrydžiai pramaišiui su naujų bilietų paieška, kuprinių turinio perkratymai, kalnų maršrutų paieška- viskas akimirką įgrysta. Bet neturiu kito gyvenimo. Niekas jo neturi. Išlikti savimi. Kokiu? Nežinau. Laisvė ne tik suteikia pasirinkimą, bet ir  įklampina į pasirinkimą. Juk paprasčiau daryti tai ko tikisi kiti, o kai niekas nieko nesitiki? Bent iš manęs. Nes beveik nėra žinančių apie mane. Nedaug skiriuosi nuo išėjusių Anapilin. Žmonės gyvi, kol yra visuomenės dalimi. Per ilgai gyvenantys iš socialinės užmaršties trumpam ištraukiami kaip lėlės šimtmečio jubiliejaus juostos užrišimui, arba panegirikomis liaupsinami sėkmingai numirę. Lyg ir ne to siekiau. Už gyvenimą!