Pasiekti savo lipant kitiems per galvas. Yra toks metodas. Tik labai jau akivaizdus. O galima prasmukti pažeme. Žemės kirminų niekas į galvą neima. Čia kaip apiplėšti ir apvogti. Pirmu atveju auka patirs šoką, antru gali nė nesužinoti, jei to turto kaip voverė riešutų žiemai prislėpusi, – dešimt kartų daugiau nei jai reikia. O rezultatas plėšikui – vagiui gali būti tas pats. Nepastebimi veikimo būdai pranašesni. Nebūti adatos smaigalyje. Rasti norinčių būti lyderiais nesunku. O už jų stovinčių pilkųjų kardinolų beveik niekas nepastebi. Čia tokia mano reakcija į Skirmanto Malinausko kovas su aferistais, kurie iš teisės mokslų ir įstatymų taikymo gerai suprato – nebūk oficialus įvykių dalyvis ir liksi sausas. Naivuolių,norinčių tapti direktoriais ir akcininkais, pilna. O žmonės prigimtinai yra geri, todėl blogieji nesunkiai tarpsta. Jiems sulaikyti reikia atsivertusio blogojo, suprantančio iš vidaus veikimo metodus. Žmonės perka kur pigiau, gražiau, nesigilindami kas už to stovi, net jei perka namą už skolintus. Gerumui, kaip ir kvailumui, ribų nėra. Žmonės paverks į kameras, padejuos, nurys kartėlį ir gyvens toliau. Ir jie nieko nesusigrąžins, kaip ir minios gerųjų naivuolių prisipirkusių visokio plauko “kripto” turto, kurio 99% jau prapilta net ir pirmųjų nugvelbėjų. Lietuviškas pavyzdys Monetha ir jo įkūrėjai. Nesąžiningas nebūtinai baudžiamas. Vogti ar išvilioti pinigai, po kelių audringų apyvartos ratų pasaulyje, suteikę trumpalaikį pasimėgavimą brangiais automobiliais, šampanais, kelionėmis, ištvirkavimais, randa ramų užutekį tyliųjų turtuolių šeimų rankose.