Samdomi žmonės nenorėdami sukuria daugiau vertės, nei dirbdami sau. Skurdžiose pietų Amerikose nėra galingų korporacijų, įdarbinančių minias žmonių, daugelis plaukia patys, patys tingi ir patys nieko neturi. Čia svarbu atkreipti dėmesį į proporcijas gabių vadovų ir paklusnių vykdytojų. Pastarųjų daug daugiau visur, ir jų sėkmei reikalingos darbo vietos sukuriamos gabiųjų pastangomis. Kai minia smarkiai komunistuojanti, palaikoma valstybės politikos, gabiesiems tiesiog rizikinga ką nors didelio kurti – bus atimta. O liberaliame pasaulyje gabieji nusirauna aukso puodą, bet pakeliui įdarbina minias. Todėl statistiniam žmogui geriau seksis dirbant korporacijai, nei pinant kašikus ar prekiaujant pakelės lūšnynų turguje. Lietuvoje nykstant baisiems metaliniams kioskams, stambėjant prekybos taškams, atsilaisvino daug darbuotojų potencialiai našesnių produktų kūrimui. Našumui kuriamos sistemos, ir jei pavieniams asmenims pavyksta aplenkti rinkos vidurkį tai koreliacija nebus kitokia nei pavienių akcijų gaudytojų, palyginus su investuojančiais į indeksus. Visa tai suprasdamas renkuosi ne visada racionaliai, tačiau bent jau dėl darbo sau, o ne darbdaviui, pasirinkimą lėmė galimybė patingėti kai to norisi ir teisė į visą savo pyragą, kad ir koks menkas jis būtų, nei į didesnę absoliutinę dalį dirbant kitiems.