Mus supanti matoma, girdima, skaitoma viešoji nuomonė neabejotinai daro įtaką. Vieni jos gauna daugiau, kiti mažiau, tačiau išvengti pavyktų tik atsiskyrėliui. Įsiklausantys į ją paklusnieji vartotojai nejučia ar samoningai gali virsti jos ruporais, įtakos skleidėjais. Pasaulyje lyg ir persmelktame taikos, tvarumo lūkesčiais neabejotinai buitiškame lygyje pirmauja pinigai, jų leidimas ir uždirbimas. Suminiai žmonių poreikiai ir norai visuomet viršija galimybes. Galintys patenkinti netgi norus užgožia likusiųjų poreikius. Formuojasi atskirtis. Mažesnėje turtingesnių šalių grupėje nuo atskirties nesunku pabėgti – tereikia atsitraukti nuo neobjektyvių vartojimo paradigmų. Mada ir reklama – viena kitą kurianti vartotojų pasaulio in ir jang. Visoje žiniasklaidos transliuojamoje rūpesčio pasauliu problematikoje užpildanti ertmes ir pinigine išraiška esanti tikruoju visos žiniasklaidos egzistavimo pradu. Žinios ir rimti straipsniai tėra užpildai tarp reklamų, o vartotojų skatinimas pradedamas vaikystėje. Teisingai užaugintas pilietis nesitenkins mažu, dažniau gyvens nuo algos iki algos ir stengsis turėti viską. Pabėgę nuo feisbukų ir instagramų gali susikurti ramų gyvenimą sau. Deja, likusi, didesnė pasaulio dalis, taip lengvai neišsisuks. Jų gyvenimai tampriai, nors iš pirmo žvilgsnio nepastebimai, susieti su turtingųjų norų tenkinimu. Net jei nekasi koltano, tikriausiai sukiesi antrame ar kažkelintame tos pagrinde turtingiesiems skirtos industrijos rate – augini ar gamini maistą žaliavų kasėjams, perdirbėjams, mikroschemų surinkėjams, pakuotojams, gal dirbi jūrininku ar vilkiko vairuotoju. Gal pakuoji nesibaigiančius blizgučius milžiniškuose sandėliuose, krauni juos į konteinerius, laivus, lėktuvus, arba kasi kalnus jau grįžusių neperdirbamų šiukšlių pavidalu. Jei gimei ten, net išailavinimui gauti prireiks sėkmės, o jei pasiseks labiau – tapsi vartotoju. Tai beveik užprogramuota tos visa persmelkiančios reklamos, kurią gausi nedelsiant su pirma galimybe įsigytu išmaniuoju telefonu. Skurdžiaisios pasaulio šalys prašoko tv erą, fizinius bankus. Bet civilizacija išrado saulės paneles, suteikė galimybę pasikrauti išmanųjį ir tapti garbingos vartotojų visuomenės žemiausio hierarchijos laiptelio nariu. Tas kurio norai augs daug sparčiau nei galimybės, tačiau be šito paprasto vandenyno žvejo nepaversi nelaiminga daug valandų monotoniškai dirbančia mašina. Išrasti pinigus negana, reikia, kad žmonės jų geistų ir kartu stokotų.
Patinka tekstai.
Sprendimas, ką darysi karo atveju?
Domina nuomonė.
LikeLike
Tekstai gimsta staiga, aš jų nedailinu, kažkas knibžda ir puolu rašyti. Nors perteklinius pinigus kišu kažkur, tai nedaro manęs planuotoju, iš tiesų neplanuoju ką daryčiau, nes nežinia kaip tas karas užkluptų. Gal traukčiausi, o gal tik išleisčiau trauktis kitus, pasilikdamas priešintis. Man tuo ir patinka išlaižytai nesuplanuoti, sunkesni žygiai, nes save geriausiai pažįsti tik iškilus sunkumams. Tik tada pradedi improvizuoti ir kurti kažką iš to kas yra po ranka. O kol po langais nešaudo, tai ir sprendimai migloti.
LikeLike