20240612

Ar pavydėti turintiems daugiau? Nebent jie tai paveldėjo. Be pastangų ir netikėtai. Aš turiu laiko, daug, lėtai, ir bet kaip slenkančio. Gulėdamas prie laužo turiu pakankamai. Pamatau antraštes, jos visada kontraversiškos, jos skleidžia neapykantą ir pavydą, jos budina žemus instinktus. Tai verslas, belstis į žmogaus protą, lįsti, sėti nerimą. Ir čia save pagauni kažkur plaukiantį su svajonėmis svetimų gyvenimų. Ir atsigauni, lyg Matricos herojus. Visa netikra, tik laužas karštas, o dūmai aitrūs. Viską turi. Ramybę ir laisvę. Pakankamai vienam gyvenimui