20250430

Per keturi mėnesius pribyrėjo 23610 eur, išleista 6909 eur.  Kažkiek pasipildžiau  3 pakopos pensijų fondą, pirkau 2000 Telia akcijų. Įsigyjau naują Audi Q5, į išlaidas neįtraukiau, nes tai ilgo vartojimo prekė ir apskaitysiu kaip kitą ilgalaikį turtą. Viešoje statistikoje tokie automobiliai įvardijami kaip hibridai, nors man tai atrodo įprastas ekonomiškas dyzelliukas. Dokumentuose nurodoma dyzelinas / elektra. Labai daug dienų praleidau miškuose, man tai būdas dėlioti mintis, dar mankšta ir atsipalaidavimas. Vieta ramiai pagurkšnoti. Nukenčia skaitymas, bet geru oru metai iš metų knygas dedu šalin. Svarstau ar investicinė sąskaitą negalėtų tapti savotiškais spąstais – jei Seimas pakeistų mokesčio dydį, pvz į 20%, tai dešimtmečio sutaupymas dingtų – ar kas metus mokėsi 15% ir likutį investuosi, ar su investicine sąskaitą po 10 metų gausi “dovanų” 20% tarifą. Čia daugiau taikau skolinimui per platformas, nes dėl mokesčių akcijas pardavinėti ir atpirkinėti kas metus nėra patogu. Ar taip gali nutikti? Didesni mokesčiai aplinkinėse šalyse, o visoms valdžioms karštligiškai trūksta pinigų. Visokio plauko “gerovės” ir lygiavos pelkės nuolat susiurbia visas lėšas. Neužtenka net tiltams ir keliams, o dabar plačiai kalbama apie gynybos finansavimą. Visuomenė skyla į tipinius gavėjus, norinčius visus priversti mokėti daugiau ir savarankiškus asmenis, vengiančius mokesčių, jei tik įmanoma. Čia analogija su Europos Sąjunga – narės donorės nori mažinti įmokas, į biudžetą, narės gavėjos linkę jas didinti. Kaip šalis mes jau greitai būsime besipiktinančiųjų pusėje – kiek galima remti nevykėlius pietiečius, bet kaip visuomenė negebame atsikratyti valstybės kišimosi į visas gyvenimo sritis. O jei imtume žiniasklaidos portalų komentarus tai ten mintis – “kur žiūri valstybė” bujoja. Negebėjimas prisimti asmeninės atsakomybės už savo gyvenimą vis dar dominuoja.