laisvo gyvenimo sprendimas

Nes džiugu – gerai gyvename. https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20210621-1

Praleidau tris savaites kelyje. Kalnai, jūra, žmonės. Nuostabu, kaip pailsi protas kūnui patiriant diskomfortą – karštį, šaltį, purvą, troškulį. Atrodo, kad kūno patogumai protą sukiša į apsauginį kokoną. O elementarių išgyvenimo ir savisaugos problemų sprendimas išlaisvina kūrybiškumą. Nesu ekstremalas, gali būt, kad savęs įstūmimu į pavojingesnes situacijas nei nepatogumai, atverčiau dar nežinomas proto būsenas. Na bet šiame gyvenime nesužinosiu – neketinu vaikščioti itin pavojingose vietose.

Pagalvoju apie taupymą. Tkriausiai taupyti reiškia riboti save trokštamuose dalykuose bei patirtyse. O kas jei troškimų nėra? Tokiu būdu tik lieka tai kas nesunaudota. Ir tai ne taupymas, tai neslegia, kaip ribojant save sąmoningai. Mano tokia būsena. Nesugalvoju ko norėti. Labai keista, nes vaikystėje norėjau visko ir beveik nieko negalėjau. Dabar galiu, bet nenoriu.

Šį mėnesį šeimos finansinis turtas pasiekė metų galui prognozuotą prieaugį +50000. Mano nuopelno tame nėra – rinkos augo greičiau. O jos kaprizingos

Karantinas baigėsi. Pusė 2011 metų jau praeitis. Skaičiuojam viščiukus. Pajamos 31888,95 eur, išlaidos 3890,11 eur. Gražus rezultatas, prisiminus, kad kažkur šeši šimtai nuėjo įgeidžiams. Bendrai sumažinau savy ir užsipirkau įvairių vertybinių popierių už 39431,3 eur. Geriausiai pasirodė swedbank robur edge global. Pirksiu dar. Pasiskiepijau kai tik atsirado galimybė. Tiesą sakant mano visoje giminėje antivakserių neužsiveisė. Buvau kalnuose ir dar būsiu,jau turiu bilietus ir turiu nepanaudotą avialinijų kuponą iš pernai metų. Dar bandysiu vieną šeimyninę kelionę į Ispaniją arba Graikiją. Išlaidos augs. Pajamos kitą pusmetį tikriausiai bus mažesnės. Per šešis mėnesius savomis kojomis nuėjau 890 kilometrų. Jei ne karantinas tikrai būtų daugiau. Perskaitytų knygų neskaičiuoju, bus beveik 20. Bibliotekoje nematau statistikos. Būtų įdomu. Sumažinau išgeriamo alaus, iškart šiek tiek sulieknėjau. KMI 26,3 beveik norma. Gyvenu ramiai.

Pasistengiau ir prisipirkau Igničio daugiau už patį Maikštėną. Vidurkis žemiau 20,50. Sudėjau visą grįžtantį srautą iš p2p, absoliučiai visus pinigus iš savo ir žmonos sąskaitų ir turėdamas gerą galimybę pasiskolinau be procentų iš kitų šaltinių dar maždaug tikėtinų būsimų ketvirtinių dividendų dydžiu. Bet kuriuo atveju iš kasdienio srauto tą paskolą greit padengsiu. Juodai dienai visada turiu grynųjų. Jei juos laikyčiau sąskaitoje, galiu užsidegti ir juos suinvestuoti. Kirbėjo mintis ir Telia akcijas konvertuoti į Ignitis. Susilaikiau.

Suprantu, kad jei jaučiuosi FIRE dalimi, turiu retą netipinę nuomonę apie laimę. Pinigai yra svarbu. Aš investuoju kaip ir daugelis norintis finansinės laisvės. Kai kas sakytų – gana. Turi. Gal. Bet lošiant krepšinį neatsipalaiduoji vien todėl kad laimi. Nori laimėti smarkiau, didesniu skirtumu. Pinigai veikia panašiai. Man nėra išleidimo poreikio, bet įgyti didesnį taškų skirtumą išlieka. Šią savaite Ignitis krenta, nedaug, net 2% nesudaro. O aš sugebėjau iššluoti savo pavediminių pinigų aruodus. Likau su grynais. Gobšumas. Ir žinojimas, kad tuoj gausiu daug dividendų. Badauti neteks. Nors badauti man tektų tik po kelių savaičių -maisto atsargos visada gausios ir negendančios. Ketinau pirkti indeksus, bet vėl imu ką pažįstu. Tiesiog šiandien Ignitis kaip vakar Telia. Kvepia pelnais ir dividendais. Tai ne pasiūlymas pirkti.

Pirmieji kalnai šiais metais! Daug popierizmo, bet smagu. Sakartvelo kryptimi su pirmaisiais, pustuščiu lėktuvu į pamirštą laisvę. Nenoriu būti turtingas, noriu būti laisvas. Kuo mažiau žmogus – žmogus ir žmogus – daiktas ryšių. Žmonių gailėsi, daiktus tausosi. Prisiriši – prarasi dalį laisvės. Išgeri drumsto vyno kalnų trobelėje ir gyventi smagiau. Paklausai istorijų, ir neverki. Sunkus gyvenimas, gerai, kad ne tavo. O laisvės siekiui išleidau krūvą pinigo Igničiui. Jis atlaikys biržų kryčius. Komunalininkas. O saviizoliacija man jokia kančia – aš ją praleidau knygose. Mano svajonėms ir apmastymams tikra vienatvė – draugas.

Kiek save pamenu visada labai trumpai miegu. Dėvima elektronika tą patvirtina – pusmečio vidurkis rodo maždaug 5:50 miego trukmę per parą. Pats tai visada žinojau, jaučiau. Nemoku tiesiog užmigti, nemoku negalvoti. Mano galvoje sukaisi nesibaigiančios mintys, svajonės, svarstymai, skaičiai. Anksti guluosi, nežiūriu jokių tv, bet ilgai skaitau, paskui užmerktomis akimis svajoju arba mąstau, man tai tapatu. Telefonas po ranka, jei kažką sugalvoju sau netikėto – užsirašau. Ryte bundu panašiai – guliu užmerktomis akimis, svajoju. Net dieną prigulu ir vėl užmerktos akys. Gal pailsiu tik užsimerkęs? Miegas nėra priešas, bet man jo netrūksta, ir beveik niekada nesapnuoju, arba, jei tikėti mokslu – sapnuoju kaip visi, tik neprisimenu. Apmastymai mane lydi kasdieniuose pasivaikščiojimuose, vairuojant, netgi gurkšnojant alų iki nusmigimo. Nepajutau ir karantino – bendravimo nepasiilgau, niekada ir netrūko, man savęs daug, o kitų užtenka probėgšmais. Mano gyvenimas savyje. Nori mane išgirsti? Kur nors, gamtoje, su panašiais atskalūnais prie laužo, gurkšnojant ką nors stipresnio aš pasakoju. Dalinuosi savo santykiu su pasauliu, finansais, politika, taupymu, nesigėdiju savo gyvenimo, nes man vienodai ką klausantys apie mane galvoja, nes aš galvoju ne apie juos. Ne apie žmones. Man patinka mąstyti. Ir nepatinka daryti. Yra veiksmo žmonės ir yra minties žmonės.

Man kiekvienas pirmas metų ketvirtis yra blogas. Nes iš jo pajamų išminusuoju (nepriskiriu išlaidoms) sumokamus mokesčius už praėjusius metus. Šiemt teko išminusuoti virš 3000. Taigi pajamos 14173, išlaidos 2266. Man jos per didelės. Bet klaidų nėra. Tiesiog buitinė technika numirė po 25 metų tarnybos. Ir daug atsargų užsipirkau – kava, prieskoniai, Velykos. Nešvenčiu, bet šaldytuvas pilnas. Spėju, kad net namuose nebūsiu. Miegosiu miške, palapinėje, nepriklausomai nuo oro. Gersiu kaip visada, ir treniruosiuosi, kaip visada. Karantinas baigsis, kalnai pašauks, kalnų barai pašauks. Alus ir kalnai – mano draugai. Fondai, akcijos – pirkau visko, swdbanko robur global, ignitis, telia, baltic horizon siaulų bankas. Bendrai už 15910 eur. Atsikračiau dalies fizinio aukso. 10 metų patirtis – auksas neaplenkė mano akcijų, be to jis vertė nerimauti, nes buvo vieninteliu aktyvu neišprususiems vagims. O nerimauti dėl savo kasdienio turto (butas automobilis) nekenčiu. Man fire laisvė – laisvė nuo nerimo. Daiktai yra nerimo šaltinis.pertekliniai daiktai, be kurių gyvenimas puikiai ėjo iki tol. Pirmasis turtuolio postulatas – pinigai nėra nerimo šaltinis. Jei manote kitaip -jūs ne turtuolis. Pinigai suteikia ramybę, jei manote kitaip, jūs neturėjote pinigų.

Viešoje erdvėje dominuoja skolinantys per paskolų klubą. Statistiškai tikriausiai tai taip pat netikslu, kaip apple firmos kompiuterių naudojimas, jei apie tai spręsti tik iš filmų. Manau apple tiesiog remia visus filmus, kurie sutinka demonstruoti apple visur kur reikia parodyti žmogų prie kompiuterio. Asmeniškai nepažįstu skolinančių per pk, tačiau bent keli skolina per savy. Taigi nuo starto kišu pinigus per savy. Skolinu po 500 visiems su A ir B reitingais, kurie skolinasi ne daugiau 10000 ir visada naudoju investuotojų apsaugą. Taip gaunu fiksuotus 10%. Iki dabar tai veikė kaip laikrodis, jokių nesumokėtų skolų. Bet pasiekiau savo paskolų stogą – grįžtančių pinigų srautas lygus naujoms paskoloms. Kaskart peržvelgdamas naujos paskolos finansavimo eigą matau, kad tokioje strategijoje aš ne vienas. Skolinančių maksimalią leistiną sumą – 500 eur į vieną paskolą su investuotojų fondu yra daugiau. Tikėtina jų skaičius augs. Kodėl? Nes paskolinus eini į skolintojų eilės galą, tad užsiauginti rimtesnį portfelį dedant į paskolą po 10 eur nerealu. Augant portfeliui stabilumas tampa svarbesnis nei pelningumas, todėl turėtų daugėti skolinančių su investuotojų fondu.

Šiandien perskaičiau https://www.thewealthyfinn.com/2021/02/annual-expenses-update-how-did-covid.html?m=1 . Susimąsčiau. Ar esu labai taupus, ar jis išlaidus, ar mūsų šalis pigi,o gal Suomija brangi. Išlaidų viešinimas nesuteikia galimybės nustatyti didelės jos ar mažos tos šalies kontekste. Autorius atrodo labai taupus – 50% uždarbio nuėjo į santaupas, bet kiek jo uždarbis šalies mastu nukrypęs nuo medianos padėtų apsispręsti kiek iš tikro jis taupus.

Mano šeimos pajamos paminėto suomio buvo didesnės šiek tiek, bet išlaidos kartais mažesnės. Sau darau išvadą, kad Lietuva – pigi šalis. Žinoma, FIRE auditorija nėra geriausias pavyzdys tipinės populiacijos išlaidoms aprašyti. Mes akylesni, taupesni, racionalesni. Kai kurie savaime, be pastangų tokie racionalūs, kad net nerealūs. O pvz p2p paskolų rinkoje, ekspertų teigimu, vartotojai nelygina paskolų kainų, ima kai tik šauna į galvą.