Kūčios

Nešvenčiame visai jokių švenčių. Nėra stalo su valgiais, nelankome ir mūsų nelanko. Tai yra dar viena diena kelyje į niekur. Kartais jaučiuosi kaip nevykėlis – neturiu didelio namo, spindinčio girliandomis, brangios mašinos, krūvos vaikų gero darbo. Paskui atsitokėju – aš juk tinginys iš didžiosios T! Pakankamai gabus, kad visaip išsisukti gyvenime neįsitempiant. Ir nykiai leisdamas laiką, kai neturiu po ranka knygos, tiesiog laukiu mirties. Neskubinu, tik suprantu ir neabejoju – būsiu išardytas į molekules ir perdirbtas į kitus gamtos kūrinius. Dievo aš nematau ir netikiu, gal ir tos šventės man būtų šventvagystė. Tik kai neturi sąžinės, tai negali to pajausti. Labai stebiuosi, kad šie metai bus pajamingesni už praeitus, tačiau šeimos turtas sugrįš į 2020 gruodžio pabaigos dydį. Labai daug suvalgė mano didelės investicijos į baltic horizon. Keistai nesijaudinu, nors atrodo, kad dešimtmečiu anksčiau tai būtų rimtai gąsdinę. Gal dėl neįtikėtinai mažų išlaidų nusistovėjusių daugelį metų pradėjau nereaguoti į viso turto pokyčius. Ateinančiais metais labiausiai trokštu taikos Ukrainai.