Šiais metais gauta pajamų 16718eur, išleista 3810eur. Pasidžiaugiau balandžio geresniais orais, paslampinėjau miškuose, ten ir nakvojau. Meditavau prie laužo, svasčiau apie savo patirtis su laisvu darbu ir bandžiau palyginti su dabar dirbančiais nuotoliu. Prekiavau pramonei skirtais dalykais, buvau nepriklausomas žmogus turintis tikslą rasti naujų pirkėjų ir išlaikyti santykius su esamais. Parduodi juk ne daiktus, o bendravimą. Jei randi raktą į žmogaus galvą, jis prisimins tave, darys užsakymus, tu jį kartais aplankysi, nuveši kokią dovaną. Bevažinėdamas gali rasti minutę išsimaudyti, pagrybauti, pažvejoti, aplankyti draugus ar šiaip įdomesnes vietas. Nuotolinis darbas irgi duos tokią pat laisvę tik pavieniams ne komandos darbuotojams. Jei visą dieną vartai dokumentus, juos derini ir rašai su grupe susijusių asmenų, greičiausiai turi ne mašiną, o kompiuterį ir kėdę prie stalo. Vargu ar bus lengva užsiimti saviveikla vidury dienos. Sėdėjimas prie kompiuterio lyg darbas ceche. Dėl nuotolinio pobūdžio dabar tie cechai išsibarsto po visą pasaulį, bet esmės tai nekeičia – kiekvienas prisiūna savo dalį į bendrą gaminį.
- Comment
- Reblog
-
Subscribe
Subscribed
Already have a WordPress.com account? Log in now.
laisvo gyvenimo sprendimas 
Sprendimas, o tu kažko gyvenime dar nori? Pinigų, perkamų moterų, brangių automobilių ir kito blizgesio supratau, kad ne. Bet kažko? Man toks įspūdis, kad mirties lauki filosofiškai nusiteikęs. P.s. neįsižeisk man tavo mintys itin artimos. Tik man kartais labai smagu su iš JAV akcijų rinkos paimtais pinigais su naujausia Audi prasinešt nuomota. O po to grįžti į džemperį su kapišonu ir kelnėm iš “Armijai ir civiliams”. Man prie širdies toks “turtingo bomžo” gyvenimas. Tavo rašyme yra melancholijos.
Dar nelauk mirties.
LikeLike
Man sprendimo įrašai irgi vieni laukiamiausių. Daug kam pritariu, tik daugiau išlaidautu, matyt amžius dar ne jo, vaikai maži.
O armija ir civiliai mane irgi rengia jau daug metų 🙂
LikeLike
Ar dar beliko norų gyvenime? Liko. Pagyventi ilgesniame kelyje be plano. Su primityviais daiktais, galbūt senu automobiliu, pėsčiomis, autobusais, dviračiu, autostopu. Išmetant balastą, minimaliais patogumais. Jei ko pristigsiu – nusipirksiu. Bet žmona prieš, o skirtis neketinu. Ji nepriklausoma moteris, ne namų šeimininkė, išsilavinusi, darboholikė, mėgstanti savo darbą ir tokia pat atskalūnė kaip aš. Turime pomėgį atsipalaiduoti su taure, tik aš saiko neturiu. Į darbą žvelgiame skirtingai, ją veža procesas, mane rezultatas, o kelionėse atvirkščiai – mane procesas, ją rezultatas. Tik neilgi mano pabėgimai į nuošalias vietas būna palaiminti žmonos. O mirtis visada šalia, nepasiruoši, tik nenoriu niekam rūpesčių sukelti savo palaikais ar kapais, todėl sakau – sudeginkite ir paleiskite vėjais.
LikeLike