Vedami norų einame per gyvenimą. Judame tikėdamiesi sutikti saulėtekį, bet ta žara tik saulėlydis, gal kam pavyksta grįžti iš ten, gyvenimas po mirties, bet tik tam, kad pakartotų žygį darkart. O norai slopsta, poreikiai dingsta, vis daugiau mąstai ir mažiau darai. Kažkokia ramybės skraistė užliūliuoja. Ar reikia tau daug? Apsidairyk, dulkės dengia niekučius nupirktus nežinia kur. Žmonės. Jie keičiasi, vienus pamiršti kitus sutinki, o saulėlydis tebetraukia, kol bebugnė praris mintis ir kūną.
- Comment
- Reblog
-
Subscribe
Subscribed
Already have a WordPress.com account? Log in now.
laisvo gyvenimo sprendimas 
Skaitant jaučiasi depresinės mintys, kai žmogus nieko nenori, nieko jam nereikia, o laukia tik saulėlydžio savo gyvenime, kuris neišvengiamai ateis…
LikeLike
Žmogaus dvasinė būsena keičiasi daug kartų per dieną. Savęs depresuojančiu nelaikau. Mėgstu Kierkegorą, Nyčę, Kamiu, Šopenhauerį. Toks mano pasaulio matymas. Gal kam atrodo depresinis. Bet aš mėgaujuosi gyvenimu. Tik ne daiktais.
LikeLike