20230630

Beskaitydamas naujienų svetaines kartais žvelgiu į save pasaulyje: rinkoje gerai apmokamo darbo negaučiau. Priežastis –  nekvalifikuotas. Mano ketvirčio amžiaus senumo VU diplomas jau bevertis, kitokių brangiai apmokamų įgūdžių neturiu. Nemoku kloti plytelių, dengti stogų, dažyti, instaliuoti santechnikos ar elektros. Niekada nedirbau valstybės tarnyboje bei tik epizodiškai kitiems. Kai tiek metų užsiėmiau prekyba, tik prekybai ir tikčiau, bet rinkoje pilna jaunesnių ir agresyvesnių prekeivių. Tų, kam labiau reikia pinigų. Aš savo užsidirbau. Pakankamai. Metodų nesirinkau, gyvenimas tai karas ir visi būdai geri. Perteklių ilgai skolinau ambicingesniems svajotojams su realiais planais ir net valstybei, tik labai labai seniai. Taip susikaupė šiek tiek daugiau nei reikia, ir tikslas neprarasti to dabar, nes žmogų maitina darbas, kapitalas, autorinės teisės arba pensija. Turiu tik kapitalą. Man nereikia daug, bet kaip smagu nesirūpinti ir dėl to mažmožio. Minimalistinis gyvenimo būdas ir introvertiška prigimtis leidžianti mėgautis pasauliu savyje labiau nei draugyste su aplinkiniais yra labai pigus. Ekstravertus išmokau pakęsti tiek kiek jie naudingi, bet stiprių ryšių realiai neturiu su niekuo. Čia prisimenu Čerčilio posakį: D. Britanija neturi amžinų draugų nei amžinų priešų, tik amžinus interesus. Tinka ir man. Gyventi nerūpestingai yra siekiamybė, bet norint tikrai nerūpestingai gyventi reikia labai rūpestingai pasiruošti. Apžvelgiu pusmečio finansus, kritimas yra. Pajamos 26595 eur, išlaidos 5635 eur iš jų kurui tik 377 eur per pusmetį. Mažai važinėju, kojos vis dar pagrindinė transporto priemonė mieste.