20230711

Šiandieną sutikau seniai matytą draugą. Prieš daugiau nei dešimt metų turėjome bendrų reikalų kone kasdien, kartu gerdavome be progos, ir net važiuodavome į gamtą. Bet reikalai išsiskyrė ir mes pradėjome tolti lyg laivai, po truputį atsirado atstumas, o galiausiai viskas dingo migloje. Kaltininkas esu aš, mano nebendravimas toks, kad jei neturiu interesų tai niekada neskambinsiu ir nebendrausiu. Baigiasi reikalai – baigiasi bendravimas. Be pykčiu, tiesiog tyliai baigiasi. Ir tokie susidūrimai man visada primena, koks aš kitoks. Galiu metų metams pamiršti sutiktus ar artimus žmones ir nesigraušti. O jie gyvena, keliauja, buriuoja, važinėja motocikalais, nardo. Veiksme ir judesy. O aš nuskendęs savyje, knygose, solo žygiuose į tankmę. Kartais beveik asketas. Man tie susidūrimai primena fiziką, Brauno judėjimą, atsitiktinumą. Lyg vėl būčiau pilno Saulės užtemimo zonoje – staiga visiška naktis, staiga ir vėl diena. Su vėju praskriejantis Mėnulio šešėlis. Nesmalsaudamas sužinau apie prabėgusį dešimtmetį, užaugusius vaikus, šunis, keliones, pinigus. Pasiplepėjome ir nuklydome į miglą. Aš vėl su savimi.