20230731

Septynių mėnesių pajamos 30803 eur, išlaidos 7246 eur. Nuo rugpjūčio ketinu vėl didinti investicijas per Savy. Jau kuris laikas esu Turkijoje, o po savaitės tikiuosi nukakti į Sakartvelą. Nieko naujo, įprasta kasdienybė – žmonės gyvena klampių norų pašonėje. Reklama persmelkta gyvenimo arena net ir gimusius ant tvirtos žemės, nepatyrusius varžymosi šeimose, vilioja susikauti nesibaigiančiose žiurkių lenktynės. Negaliu teisti, nes kas aš toks, bet man patinka stebėti gyvenimo šventę, įtraukiančią žmones į dirbk, pirk, mirk ratą. Buvau ten ir maniau – taip reikia. Jei tu ne ten, tu – niekur. O dabar lyg ir neturiu tokių draugų, bet ar pasilgau? Toks ponas Šopenhaueris labai aukštino galimybę gyventi vienam nedirbant kasdienių darbų, susitelkus į išminties tyrinėjimus. Tikriausiai ne jis vienas, bet palikusių savo apmąstymus raštu mažai beliko. Man irgi smagu pasinaudoti civilizacijos pasiekimais skrendant į tolimesnius kraštus. Bet nemėgstu ilgai būti pažįstamų būryje, bėgu kaskart kiek pabendravęs. Tu negali patikti visiems, o tuo labiau visi tau. Ir tik finansai sprendžia, kiek toli gali sau leisti gyventi vienas. Autonomiškumas bandant sutelkti mintis bereikšmiams, jau daugelio nuvalkiotiems gyvenimo būties klausimams. Vis iš naujo. Net mirusios žvaigždės vietoje gali įsižiebti nauja arba sukristi į bedugnę. Žmogus ir jo technologinė aplinka tik mirusių žvaigždžių likučių derinys. Kiekvienas sunkesnis už geležį elementas sukuriamas per akimirką atsitiktinai suartėjusių dviejų neutroninių žvaigždžių sprogimo – susijungimo metu. Formaliai jos jau buvo baigusios savo amžių. O kiek gyvenimų galėjo prabėgti jų orbitose? O tu ieškai ramybės ar bėgi nuo jos pasislėpti linksmoje minioje? Mes gyvename savo trumpus gyvenimus, stengiamės sukurti panašius į save. Tik kartais, ir tik kai kas, trumpai užmes akį pamatyti seniai išnykusios galaktikos atvaizdą, kurios šviesa tik dabar pasiekė mus. Vargu ar supras. Ir nereikia. Gyventi nežinatiems lengviau.