Ar restoranų lankymas yra privaloma norma siekiant būti visuomenės dalimi ar tik dar viena žiurkių lenktynių atmaina, vejantis “galinčiųjų” sau tai leisti “lygį”? Nemokantys “taip’ gyventi turėtų jaustis apgailėtinais? O gal kandžia arogancija užvažiuoti per “gero” gyvenimo aktorius, tinkamas atsakas? Tuštučiai madoje, žiniasklaida net tapusi mokama neišmoko keisti bulvarinio turinio. O gal nenorėjo? Arba nevertėjo? Kai rašantieji atvirai garbina demonstratyviai turtingą gyvenimą kaip gerą, vargu ar skaitantieji gali susidaryti kitą nuomonę. Yra lrt, yra bernardinai, bet masių jie nepasiekia. Gal tie protai giliau siegelsuodaitiško turinio ir ne(be)įkąstų? Bet – tušti puodai garsiau skamba, o žurnalistika tik verslas, nieko asmeniško. Kodėl turėtum sau duoną pelnytis kaip moki, o kitiems aiškinti kaip reikia?
- Comment
- Reblog
-
Subscribe
Subscribed
Already have a WordPress.com account? Log in now.
laisvo gyvenimo sprendimas 
Restoranai man patinka. Ypač kai einu su šeima. Mėgstu skaniai valgyti, bandyti naujus skonius. Gal čia viena iš nedaugelio pramogų, kur nelabai gaila.
Automobilis paprastas, drabužiai visiškai paprasti, jokių brand name. Bet ragauti skonius mėgstu. Neinu kur brangu ar kur šou menai eina. Einu kur skanu, ypač užsienyje ieškau vietinių pamėgtų vietų. Nesu valgęs geresnių jūros gėrybių, kaip Ispanijos uostuose esančiuose valgyklose vietos laivelius aptarnaujančiam personalui.
LikeLike
Visi nusipelnė gyventi kaip jiems patinka, nekliūdami kitų. Tikrai nesilankau restoranuose Lietuvoje, kartais pica, kartais McDonalds – neįtraukiu. O užsieniuose tenka bet kur užkąsti, mano pasirinkimas gatvės greitmaistis – pica, šavarma, McDonalds. Nesu gurmanas, ir nenoriu dėl to būti klibinamas, kaip neklibinu tų, kurie negali miegoti palapinėje, be “žmoniškų” sąlygų. Na būna tokių – “o tai jūs nesilankote restoranuose?” To labai nemėgstu. Juk ginčas beprasmis. Kiekvienam savo.
LikeLike