20240519

Šiandien visuomeniniu transportu kirtau Vilnių. Pilna žmonių, kažkas vyksta, šurmulys, linksmybės. Susivokiu, kad fiziškai gyvendamas Vilniuje, niekada nesu jame, nežinau jo žmonių sapnų ir svajonių. Esu atitolęs nuo gyvenimo aplink. Arba niekada nesu priartėjęs prie gyvenamos aplinkos. Nebendrauju. Arba mažai. Knygos, koks filmas ir svajonės užpildo pasaulį neišeinant iš namų, tik sebint miestą iš savo  bokšto. Neužilgo vyksiu į kalnus, kur žmonės nenešioja kostiumų ir nesirengia puošnioms vakarienėms. Bent jau ne ten. Tikriausiai kai kurie palieka kostiumus namuose, o panašūs į mane jų neturėjo. Kalnuose neparašysiu mėnesio skaičių, bet brūkštelėsiu kažką daugmaž. Gal užklups įkvėpimas. Juk ta aplinka man smagesnė už miestą, kurio, kaip keista, pasiilgstu.