20240719

Prisimenu, kad sulaukęs 30 turėjau pirmą naują automobilį. Baigėsi dėvėtų era. Ir kažkodėl sugebu pamiršti, kad jau turėjome butą be paskolos. Juk tai svarbiau, o prisimenu automobilį. Butas irgi buvo naujas, įsirenginėjome. 45 kvadratai. Atrodė kaip pasiekimas. O sulaukęs 34 persikrausčiau su šeima į kitą naują, erdvesnį 70 kvadratų su puikiomis panoramomis, viršutiniame aukšte. Ir čia jau neprisimenu automobilių, nors turėjau jau trečią naują iš salono. Atrodė, kad dirbau ir gėriau, o gerdamas mezgiau ryšius. Pinigai plaukė, o manęs nebūdavo namuose. Miegojau pas sugėrovus. Dabar, stebėdamas rimtas karjeras padariusiuosius, sprendžiu, kad aš nedirbau, tik plaukiau ant man kliuvusios geros bangos. Kaip daug gerų banglentininkų, bet tik kai kam kliūna gera banga. Nebuvau nei geriausias, nei geresnis. Pasisekė. O po poros meų maždaug artėjant 37 gimtadieniui vis labiau apimdavo beprasmybės jausmas. Turiu daug ką, niekas nedžiugina. Pradėjau slysti nuo senojo gyvenimo, šalintis senosios gvardijos, ieškoti kitokių sugėrovų, dažniau tiesiog prisisiurbti namuose ar gamtoje be kompanijos. Pradėjau keliauti į kalnus. Sutikti bendraminčiai buvo kitokie, ir kitokio raugo uždavė man. Atsigręžiau į šeimą, tapau ramesnis išoriškai. Pradėjau galvoti apie pasitraukimą iš visų veiklų dėl pinigų. Taip prasidėjo aiškesnis suvokimas, kad kitame gyvenimo etape turi maitinti anksčiau uždirbti pinigai ir reputacija. Dirbti senoviškai nebenorėjau. Atradau sau ramų ir kuklų gyvenimą. Nesiplėšyti ir niekur nedalyvauti, gerti namuose, netrikdyti kitų ir neprisidirbti. Viešas gėrimas periodiškai sukeldavo problemų,  kai buitinis alkoholizmas sugeba likti nepastebėtas ilgus metus. Mano skaičiuose gal ir klaida įsivėlė, kitu metodu pasiskaičiuoju, šie metai turėjo būti geresni. Gal ne viską užsirašiau? Dalis pinigų praeina grynais, gaunu, skolinu, perduodu. Galiu pražiopsoti. Nors nebėra visi pakampiai apkaišioti, kaip prieš 20 metų. Tada pamenu spintelėse, ant stalų, knygose, drabžiuose būdavo įvairios krūvelės. Kažkam ketini skolinti, kažkas grąžina, kažkam reikia duoti. Niekada pas save nepriminėjau svečių, tai ir besimėtantys pinigai nekliuvo. Gal vaikas savo vaikystę kiek įdomiai dėl to atpasakotų, kaip visur mėtėsi kupiūros. Pats tikrai taip neaugau. Ilgus metus niekur nefiksuodvau srautų, nes  nenorėjau turėti problemų. O dabartiniai jų jau nesukels. Per mažai. Išmokti gyventi vien su kortelėmis negaliu. Nenaudinga.  O dar globaliniai sutrikimai. Ateitis graži, tik ji visada ateitis. Nežinoma.