20250318

Gyvenu nekliūdamas kitų. Bet tada kiti kliudo mane. Mokesčiai. Vėl reformos, vėl nenušauto briedžio dalybos. Aš nuosekliai esu už kuo mažiau valstybės, ir kuo mažiau socialinių paramų valstybės vardu. Nėra tokio padaro kaip valstybė, tėra žmonės išdidžiai veikiantys jos vardu. Ir dažniausiai – savo naudai. Bažnyčia ar Caritas suteiks paramą, be popierizmo, o valstybės vardu pirma kažką apiplėš, o tada atiduos. Nuasmeninta parama gadina žmones. Jie nebeturi gėdos jausmo ištiesti ranką, jiems atrodo, kad “priklauso”. O geradariui valdininkui dažniau pataikausi – daugiau gausi. Valstybinė lygiava visiems atima norą dirbti – vieni tikisi, kad juos rems, kiti, kad juos apiplėš. Abu nenori dirbti oficialiai, vienas nelegaliai prisidurs prie pašalpos, kitas išvengs mokesčių. Europa kuria Venesuelą, tik lėčiau. Viskas vardan žmogaus. O jei tu neprašei? Kuris teisuolis sugalvojo, kad mes privalome kažkam kažką nemokamai suteikti? Kad uždirbantis daugiau privalo mokėti daugiau? Pasaulis labai mobilus, kuo turtingesnis asmuo tuo lengviau keičia vietą. Ir nepavyks nulupti devynių kailių nei nuo vieno milijardieriaus, jei pats jis nenorės. Lietuvišieji visi persikraustė į palankesnes jų pinigams šalis, o “gerovės” valstybę teks kurti vis skurdesniems. dar paveržus varžtelius galime tik dar labiau nuskursti. Visi startuoliai labai greitai išsikrausto ten, kur daugiau lieka patiems ir mažiau valstybei. Naivuoliai tiki, kad galima reguliuoti kainas, pelnus, mintis, veiksmus. Man tai tik valstybės vardu veikiantis reketas. Išsiliejau.