20260413

Kiekvienas pasidalinantis savo sąmoningo ar savaiminio taupymo patirtimis neišvengiamai susilaukia apibendrintų prieštaravimų, – reikia dabar sau leisti geresnį kąsnį, prabangesnį drabužį, didesnį namą.  Nemanau, kad reikia su tuo kovoti, tai tik besikartojantis svetimų norų projektavimas jums už jūsų pinigus. Niekas neįlįs į jūsų kailį, o svarstyti svetimus norus neverta. Čia dar viena kairuoliškų pažiūrų briauna – pasišovusieji spręsti svetimas bėdas už jūsų pinigus bet savomis rankomis. Kai negali realybėje, pasismagina bent svajonėse. Kitokia politika ir pasaulėžiūra Europoje nelaimi ir nelaimės, kol  dar bus nepabėgusių į laisvesnes šalis verslų arba kol bus kantriai mokančių augančius mokesčius. Sutaupysi per daug, išlįs koks Pilypas iš kanapių ir pareikš, kad neteisinga turėti per daug. Reikėjo viską pragerti, ir jau seniai. Na laimėjo rinkimus naujas vengrų gelbėtojas. Akivaizdus pliusas – antiorbaniškas, bet būsima ekonomonė politika bus tokia pat kairuoliška populistinė, taigi verslai išliks melžiamu blogiu, o bendrų gėrybių besiekiančių rankų miškas augs. Valstybė (mes) pasirūpins visais (mumis), bet dirbti mums nereiks. Kad tai loginė klaida suprasti daug norinčiųjų nėra. o suprantantieji garsiai to nesakys, nes bus užpjudyti. Tokia realybė ne tik Europoje. Niujorko meras atvirai reiškia marksistines idėjas, skleidžia neapykantą baltiems ir turtingiems. Ir sulaukia plojimų. Pasižiūri į PAR kuo tai virsta – nusikaltimų augimas, ekonomikos smukimas ir emigracija. Demokratija nuo plėšikavimo daug nesiskiria – ar tave apstos penkiese ir paprašys viską atiduoti, ar penkiese prieš vieną nubalsuos, kad turi viską atiduoti. Įteisintas įstatymu plėšimas visviena lieka plėšimu. Štai Vokietijos kairieji, protestais siekiantieji uždrausti dešiniuosius. Kitaip manančius panaikinus iškart bus “demokratija”. Norėtųsi ne tik sistemos su daugiakrypte filosofija, bet ir realiai bent  dviejų sistemų vienoje šalyje. Nenori mokėti sodrai ir nepretenduoti į visokias išmokas – ir nemoki. Kaip gali rinktis draudimo įmonę butui ar automobiliui, taip galėtume rinktis sveikatos apsaugai ar pensijai. Privačios sistemos visada efektyvesnės ir kitaip nebus. Privatus verslas be gailesčio atleidžia nereikalingus darbutojus. O kiek yra atleidę valstybinės įmonės, biurai, institutai ir dar visokiais reikšmingais žodžiais pavadinimuose besipuikuojančios įstaigos? Pasaulis iš lėto skęsta motyvacijos praradimo liūne.