Pajamos nuo metų pradžios 43910 eur, išlaidos 10631 eur. Pasyvių pajamų gavėjo mėnuo toks paprastas ir panašus į senatvės pensininko – nėra kitų pareigų, kaip tik rūpintis savimi. Kasdieną einu į parduotuves, gaminuosi maistą, skaitau, užmušinėju laiką. Kartais smagu turėti veiklos, bet nesinori ilgai kažkam įsipareigoti. Tai praranda pačią laisvės prasmę. Bet savirealizacijos trūkumas duoda per kepurę. Negali juk tik pinigų skaičiavimu gyventi. Gal buhalteriai tuo gyvena? Manau dauguma pinigus prisimena kai pritrūksta ir kai nežino kur padėti perteklių. Kitais atvejais apie juos galvojama ne daugiau nei apie deguonį kuriuo kvėpuojame. Prisijungiau prie dviejų išvykų į kalnus Balkanuose. Paknisau protą gemini, gavau netikėtą sau atsakymą – investicijos į Telia maždaug atspindi investicijas į globalų indeksą, jei imti laikotarpį po savų akcijų supirkimo 2012 viduryje. Ką reikėtų daryti? Gal atsikratyti pavienės akcijos ir permesti viską į goindex 3 pakopą? Pagunda, kaip mintis. Bet esu labai nerangus ką nors parduoti. Pirkti visada sekasi geriau. Vienas draugas tikina, kad reikia pradėti sau leisti daugiau. Jis valdo apie 2,3 milijono vienas. Be žmonos. Gyvena kukliai, niekur nesivelia. Skirtingai nuo manęs nemėgsta keliauti ar vykti kiek toliau nuo namų. Bet juk turtas yra gyvenimo būdo atspindys. Taip aš jam sakau. Jei būtum kitoks ir turėtum kitaip. Na būna, žmonės padaro apsisukimų – iš bedievių tampa religingais, iš storulių sportininkais, iš teleloto lošėjų milijonieriais. Bet išimtys, visi žino – tik patvirtina taisyklę. Save formuojame nuo mokyklinių kišenpinigių, tas santykis su pinigais labai lėtai kinta. Gal tik atsidūrę prie suskilusios geldos arba paskutiniųjų dienų diagnozės gydytojo kabinete, būdami didžiai sukrėsti, galime radikaliai pasikeisti.