Kiek save pamenu visada labai trumpai miegu. Dėvima elektronika tą patvirtina – pusmečio vidurkis rodo maždaug 5:50 miego trukmę per parą. Pats tai visada žinojau, jaučiau. Nemoku tiesiog užmigti, nemoku negalvoti. Mano galvoje sukaisi nesibaigiančios mintys, svajonės, svarstymai, skaičiai. Anksti guluosi, nežiūriu jokių tv, bet ilgai skaitau, paskui užmerktomis akimis svajoju arba mąstau, man tai tapatu. Telefonas po ranka, jei kažką sugalvoju sau netikėto – užsirašau. Ryte bundu panašiai – guliu užmerktomis akimis, svajoju. Net dieną prigulu ir vėl užmerktos akys. Gal pailsiu tik užsimerkęs? Miegas nėra priešas, bet man jo netrūksta, ir beveik niekada nesapnuoju, arba, jei tikėti mokslu – sapnuoju kaip visi, tik neprisimenu. Apmastymai mane lydi kasdieniuose pasivaikščiojimuose, vairuojant, netgi gurkšnojant alų iki nusmigimo. Nepajutau ir karantino – bendravimo nepasiilgau, niekada ir netrūko, man savęs daug, o kitų užtenka probėgšmais. Mano gyvenimas savyje. Nori mane išgirsti? Kur nors, gamtoje, su panašiais atskalūnais prie laužo, gurkšnojant ką nors stipresnio aš pasakoju. Dalinuosi savo santykiu su pasauliu, finansais, politika, taupymu, nesigėdiju savo gyvenimo, nes man vienodai ką klausantys apie mane galvoja, nes aš galvoju ne apie juos. Ne apie žmones. Man patinka mąstyti. Ir nepatinka daryti. Yra veiksmo žmonės ir yra minties žmonės.
Lygiai tokį pat santykį su miegu turiu jau apie 10 metų. Visada žinau, kad apie valandą neužmigsiu, bet kone laukiu savo priešmieginių apmąstymų.
Patiko įžvalga apie minties ir veiksmo žmones. Noriu būti veiksmo žmogumi…
LikeLike
Man veiksmo žmonės daugiausiai asocijuojasi su žolėdžiais nekaltais gyvūnais, kurie turi daug valandų krimsti nekaloringą maistą, o minties žmonės – plėšrūnai, ilgai besirenkamtys lengvesnę auką ir tik tada pereinantys prie veiksmų. Arba pelė, matanti tik mažą plotą ir pelėda, iš aukštai stebinti daug pelių ir iš jų besirenkanti pietus. Žinoma yra daug puikių veiksmo žmonių, kurie savo nepranokstama energija ir darbštumu aplenkia daugelį visose gyvenimo sferose. Bet visi vykdytojai irgi tos pačios kategorijos. Kart nuo karto turiu ilgus vakarus prie butelio su labai sėkmingu kelių įmonių savininku. Jam patinka klausytis įžvalgų o pačiam imtis įgyvendinimo. Save visą gyvenimą matau kaip pelėdą, ilgai laukiančią šešėliuose lemtingos akimirkos. Todėl nei viešinuosi, nei blogai jaučiuosi beveik neturėdamas socialinių kontaktų, palyginus su daugeliu aplinkinių. Paviršutiniški ryšiai, draugai man išvis nebūdingi. Būna savaitėmis nesulaukiu jokio skambučio, bet pats neskambinu tik dėl to kad pasijutau vienišas., nes su savimi jaučiuosi labai gerai. Manau, todėl esu investuotojas, o ne treideris.
LikeLike
Labai gražus ir įdomus įrašas. Ačiū!
Aš – ne minties ir ne veiksmo žmogus. Greitai užmiegu, mėgstu miegoti ilgai, man jo pastoviai trūksta. Tokie pat ir mano vaikai. Bet ant scenos savo noru nelipu, nors kartais tenka (mokymai), “draugų” turiu daug, bet tik dalis jų MANO draugai, kitiems aš draugas, dažnai dėl naudos ir patogumo. Save parodau, tik šeimai ir nedidelei daliai artimųjų.
O šiaip, aš – skaitytojas. Dažnai gyvenu svetimame pasaulyje, kur galioja kitokia fizika. Nemėgstu filmų, nes ten nebegaliu “dakurti” pasaulio elementų, man ten arba pernelyg netikra ir pigu, arba perlenkta lazda. Gana daug pradedu kažko daryti, bet baigiu mažiau. Dažnai trūksta motyvacijos, laiko, postūmio, nes greitai atsibosta. Labiau megstu stebėti, skaityti, kaip kiti galvojo, siekė, darė. Gal tai nėra gerai, bet tikrai žinau, kad kol bus knygų, depresija man negresia.
LikeLike
Ačiū už komentarą. Man knygos irgi ima viršų prieš filmus būtent dėl to paties – mano vaizduotė piešia kitus pasaulius.
LikeLike