Kalbos ir kai kas

Prisipažinsiu -anglų kalbą moku ne aukščiau B1-B2 lygiu. Tai rodo testai. Nesiverčiu per galvą ir nesitikiu išmokti geriau. Jau per senas ir daug naudos iš to negausiu. O aplinkoje turiu kelis itin kontrastingus pavyzdžius. Trys milijonieriai baigę tik vidurines ir mokantys be lietuvių tik rusų kalbą. Kaip aš. Kitoje pusėje žmonės laisvai kalbantys šešiomis, penkiomis ir trimis kalbomis. Vis dar neturintys savo kampo, gyvenantys nuo algos iki algos. Kartais besiskundžiantys gyvenimo neteisingumu. Kalbos jiems nepadėjo, kaip kitiems nepakenkė. Tikriausiai visai kiti dalykai nulemia sėkmę ir laimės pojūtį. Ir ne tik su kalbomis. Diplomai ir mokslo daktarų vardai žmones daro disciplinuotais, bet retai ipmrovizuotojais. Pats esu labiau sukaustytas nei universitetų nebaigę kolegos. Labai gerai mokėti eiti ten kur eiti draudžiama, negalima ar neetiška. Daryti kažką negražaus šiam laikmečiui, bet gal visai tinkamo ateinančiam ar praėjusiam. Juk labai negražus reiškinys karas egzistuoja ir netgi gilinamasi kaip jį laimėti. O kare visos priemonės geros.