20230331

Apie finansus ir kančias. Mėnuo skirtas mokesčių susimokėjimui. Kadangi dalį pajamų gaunu jau po mokesčių, tai tų, kuriuos susimoku po deklaracijos netraukiu kaip išlaidų, tiesiog savo apskaitoje sumokėtu dydžiu sumažinu gautas pajamas. Todėl šio mėnesio prieaugis toks nedidelis. Ketvirčio pajamos 10356 eur, išlaidos 3074 eur. Dabar apie kančias. Beskaitydamas susirankioju visokių išminties perlų. Kartais atrodo, kad pats ką nors išmąsčiau, nors tai vargu. Greičiau daugelis protingų rašytojų savo tekstuose cituodami arba interpretuodami įterpia senosios išminties. Taip ji, bevardė išmintis, pasiekia mus, dar kažko neskaičiusius, o jau lyg ir girdėjusius. Tariama visažinystė. Taigi, aš ne guru. Viskas perskaityta. Domiuosi žmonių nelaimingmo priežastimis. Geriausiai man tai paaiškina budizmas – kančia kyla iš troškimų. Nemokantys jų valdyti, pasmerkti kentėti. Kai žmogaus savivertė stipriai priklauso nuo vartojamų prekinių ženklų jį supančioje aplinkoje, neįperkantis aukštesniųjų jaučia atskirtį. Nepatenkinami, nesibaigiantys ir neįgyvendinami troškimai, reguliariai pakurstomi reklamų lyginimasis su kitais, užvaldo protą ir laimė, bei ramybė apleidžia. Ekstravertiškiausiems, tikėtina, laimė pasiekiama sunkiausiai, kadangi nuolatinis troškimas būti su kitais, sėdėjimas facebukuose, visada bado akis tų kitų daiktiniais pasiekimais, o instagramai rodo šaunias jų antras puses ir nesibaigiančias keliones bei pirkinius. Atrodo, tie kiti žmonės pabėgę nuo rutinos. O tu ne. Žinoma, kai kam pavyksta įgyvendinti svajones, bet didesnė dalis tik išsinarina akis į naują BMW, o rezultate nusiperka padrožtą ir už skolintus. Nelaimių ir nesėkmių niekas taip neafišuoja, o paskolų riteriai nugrimzta užmarštin. Introvertui, menkai besidominčiam kitais, nedaug galimybių įsisukti į visa užaštrinančio instagramo spąstus. Tu nežinai, neturi, nenori, nereikia. Tam kitam pasirodys, kodėl tau išvis tokiam gyventi. Juk negaudai kaifo. Jo kaifo. Čia bėda, kad neįmanoma įlįsti į svetimą kailį. Dažniausiai negali gyventi savo norais ir kitų galimybėmis. Todėl vieni pasmerkti kentėti, lygintis su kitais, o kiti, besijausdami “turintys viską ko iš tiesų reikia”, geba nepastebimiai gyventi šalia šėlstant svetimų aistrų audroms. Pabaigai, ne taip ir blogai mes gyvename šalia kitų: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20221215-1