laisvo gyvenimo sprendimas

Vienas blogiausių mano finansams mėnesių. Nuo metų pradžios finansinis turtas nepaisant papildomų injekcijų yra sumenkęs daugiau nei 12 tūkstančių, nei būtų jei visas akcijas paskaičiuočiau savikaina. Žinoma, jei pridedu visus gautus dividendus tai jokio minuso nėra. Tiesiog turiu tokią žemyn timptelėjusią poziciją Baltic Horizon Fund, kuri yra kritusi. Bet kai visas finansinis ir asmeninis turtas prie pat 800 tūkstančių slenksčio tai nėra ko nerimauti. Tai tik lengvi bangavimai.

Mėgstu palyginimus. Šiandieną vaikštinėjant po Vilnių ir Rasų kapines iškilo paralelė tarp žmonių ir upių. Gal dėl kalvoto reljefo? Nei žmogus, nei upė nesirenka kur gimti, vienos teka greitai ir audringai, kitos lėtai ir ilgai,   kaip žmonės – vieni akimirką, kiti amžių. Ir gal būt labai daug mūsų pomėgių, norų –  nenorų tiesiog užkoduoti genuose. Kažkam būsime imlesni, kažko kratysimės. Kova su žalingais įpročiais, tai kova su savo silpnybėmis, betgi vienų tai neištinka, kitiems visas gyvenimas kova arba pasidavimas. Čia ir man taip – nuo alkoholiko sąžinės graužaties, iki epizodų su visišku abejingumu svaigalams. Aplinka nemėgsta tavo pokyčių, tavo likimo draugai ras tūkstantį paaiškinimų, kad neverta tapti kitokiu. Kuo mažiau turi aplinkinių, tuo mažiau įtakos jie gali turėti. Apsispręsti įmanoma, ar vis tik genai nugali supratimą? Ar būdami tik maža visatos dalimi mes tikrai galime išsiveržti iš jos taisyklių ir patys valdyti save ir pasaulius? Didžiosios ryškiausios žvaigždės sudega greičiau, o prie mažesnės, bent jau vienos, evoliucija tapo savo paveikslus. Ar žmonių rūšis taps tokia galinga, kad stebėtų visatos kaitą iš šono? Nesusitvarkome net su beatodairišku miškų kirtimu. Godumas išskiria mus nuo kitų planetos gyventojų. Nors vis dar esame mitybos grandinės dalis, kaip visi, neturintys didesnių už save priešų, neišvengiamai maitiname mažyčius padarėlius po mirties.

Milijonas dolerių daug ar mažai? Labai priklauso nuo tokio turto buvimo ir jo savininko gyvenamosios vietos. Jei koks vargšas šveicaras gyvena tėvų ar senelių name, gali būti, kad turto už milijoną dolerių jis turi, bet gyventi nedirbant savo Šveicarijoje jam vargiai pavyks. Jis neturi aktyvų. Nebent nuspręstų namą parduoti, o gyvenimą praleisti trečiojo pasaulio šalyje. Pakistane gyvenantis asmuo milijoną turėtų greičiau aktyvų pusėje, nes vargu ar jo net ir šiuolaikiškas namas kainuotų bent ketvirtį tos sumos. Lietuvoje ūkininko milijonas galėtų būti žemės ar ir bandos vertė, tai vėl aktyvai, generuojantys pinigus. Didesnė dalis žmonių visame pasaulyje turi gerokai daugiau pasyvų, nei aktyvų iš kurių galėtų gyventi. Pagrindinę turto dalį sudaro namai. Norint pasiekti finansinę laisvę reikia gerokai didinti aktyvų pusę ir nekreipti dėmesio į pasyvus. Tik žinia, žmonės mėgsta gyventi gražiai, čia ir dabar. Todėl pinigų  investicijoms ne į pasyvus retam lieka. O gražaus gyvenimo likučius vaikai be gailesčio paleidžia savo gražaus pasaulio kūrimui. Išmokti valdyti pinigus ne visiems lemta, ne visiems ir reikia. Juk gerai jaustis nebūtina turėti milijoną.

Praėjusių 9 mėnesių pajamos 44543,47 išlaidos 6460,82. Finansinis turtas kritus akcijų kainoms sumažėjo. Rugsėjo 30 dienos vertė 519894,1. Rugsėjį rinkos dažniau raudonuoja nei žaliuoja.

Šiai dienai mano šeimos turto pasyvų ir aktyvų santykis peržengė gražią ribą. Asmeninės paskirties, pajamų negeneruojantis, turtas vertas maždaug 267 tūkstančių, akcijos ir paskolos maždaug 534 tūkstančius. Berods prieš penkis – keturis metus aktyvai buvo gerokai mažesni, santykis tesiekė 1:1. Neturiu jokio tikslo, nei koks, nei kada jis turi būti. Jei pinigų srautai pasikeis, nunyks pajamos, pasikeis ir santykis. Asmeninio turto neperkainuoju, vertė skaičiuojama įsigyjimo kainomis. Aktyvus visada vertinu einama rinkos kaina. Nežinau, ar sugebėsime išleisti tai ką jau turime. Daiktams ir to per daug, puikavimosi nepakenčiu. Tik sveikata verta daugiau nei pinigai. Savo gyvybės aš nebranginu, bet artimųjų sveikatai negailėčiau. Visa kita tik dulkės.

Žygeivių gimtadieniai. Kokie pomėgiai, tokios ir šventės. Kiekvieną rudenį lietus ar saulė, keliauju į miškus išgert su tais ir už tuos, kam gyvenimas – nesibaigiantis kelias. Kam namai – ten kur esi, o bičiuliai – kas šį vakarą prie laužo. Gal aš ir ne visai toks, bet tokie kelionių pažįstami užburia savo gebėjimu gyventi čia ir dabar. Mane daug labiau žavi paprastumas, laikinumas, neapibrėžtumas, neplanavimas. Na tik pinigus dedu planuotai. Jie energija visam vėjavaikiškam savo egzistencializmui palaikyti. Nenoriu nei apeigų nei kapo, nei vietos, kur galima padėti gėlę. Gyventi dabar. Gyventi be rūpesčių – gyventi su mažai daiktų. Nusipirksi namą, teks pjauti žolę, nusipirksi traktoriuką, teks statyti sandėliuką, įsivesti signalizaciją, po karštos vasaros nuspręsi tai žolei įrengti laistymo sistemą. Žiūrėk, jau tokiam dailiam daiktų rate stovi, tik rūpinkis jų būkle ir saugumu. Nebematai tos žolės grožio per neužsivedantį traktorių, nepakeli akių į dangų per užsikimšusią laistymo sistemą. Gal geriau aš prigulsiu kalnų pievelėje akimis vejodamas papurusius debesis. Išlikti bent truputį vaiku, kol mirtis pasiims.

Nes džiugu – gerai gyvename. https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20210621-1

Praleidau tris savaites kelyje. Kalnai, jūra, žmonės. Nuostabu, kaip pailsi protas kūnui patiriant diskomfortą – karštį, šaltį, purvą, troškulį. Atrodo, kad kūno patogumai protą sukiša į apsauginį kokoną. O elementarių išgyvenimo ir savisaugos problemų sprendimas išlaisvina kūrybiškumą. Nesu ekstremalas, gali būt, kad savęs įstūmimu į pavojingesnes situacijas nei nepatogumai, atverčiau dar nežinomas proto būsenas. Na bet šiame gyvenime nesužinosiu – neketinu vaikščioti itin pavojingose vietose.

Pagalvoju apie taupymą. Tkriausiai taupyti reiškia riboti save trokštamuose dalykuose bei patirtyse. O kas jei troškimų nėra? Tokiu būdu tik lieka tai kas nesunaudota. Ir tai ne taupymas, tai neslegia, kaip ribojant save sąmoningai. Mano tokia būsena. Nesugalvoju ko norėti. Labai keista, nes vaikystėje norėjau visko ir beveik nieko negalėjau. Dabar galiu, bet nenoriu.

Šį mėnesį šeimos finansinis turtas pasiekė metų galui prognozuotą prieaugį +50000. Mano nuopelno tame nėra – rinkos augo greičiau. O jos kaprizingos

Karantinas baigėsi. Pusė 2011 metų jau praeitis. Skaičiuojam viščiukus. Pajamos 31888,95 eur, išlaidos 3890,11 eur. Gražus rezultatas, prisiminus, kad kažkur šeši šimtai nuėjo įgeidžiams. Bendrai sumažinau savy ir užsipirkau įvairių vertybinių popierių už 39431,3 eur. Geriausiai pasirodė swedbank robur edge global. Pirksiu dar. Pasiskiepijau kai tik atsirado galimybė. Tiesą sakant mano visoje giminėje antivakserių neužsiveisė. Buvau kalnuose ir dar būsiu,jau turiu bilietus ir turiu nepanaudotą avialinijų kuponą iš pernai metų. Dar bandysiu vieną šeimyninę kelionę į Ispaniją arba Graikiją. Išlaidos augs. Pajamos kitą pusmetį tikriausiai bus mažesnės. Per šešis mėnesius savomis kojomis nuėjau 890 kilometrų. Jei ne karantinas tikrai būtų daugiau. Perskaitytų knygų neskaičiuoju, bus beveik 20. Bibliotekoje nematau statistikos. Būtų įdomu. Sumažinau išgeriamo alaus, iškart šiek tiek sulieknėjau. KMI 26,3 beveik norma. Gyvenu ramiai.

Pasistengiau ir prisipirkau Igničio daugiau už patį Maikštėną. Vidurkis žemiau 20,50. Sudėjau visą grįžtantį srautą iš p2p, absoliučiai visus pinigus iš savo ir žmonos sąskaitų ir turėdamas gerą galimybę pasiskolinau be procentų iš kitų šaltinių dar maždaug tikėtinų būsimų ketvirtinių dividendų dydžiu. Bet kuriuo atveju iš kasdienio srauto tą paskolą greit padengsiu. Juodai dienai visada turiu grynųjų. Jei juos laikyčiau sąskaitoje, galiu užsidegti ir juos suinvestuoti. Kirbėjo mintis ir Telia akcijas konvertuoti į Ignitis. Susilaikiau.