laisvo gyvenimo sprendimas

Lietuviškai rašančių apie savo finansus nuosekliai mažėja, krenta reguliarumas. Nesistebiu, žmonės retai vykdo netgi pažadus sau. Klesti sporto abonementų prekyba, nes klubai žino – dauguma neateis. Grūstis negresia. Na gal žmonės dirba. Ir susipranta, kad rašyti, ypač paklodes, ne jiems. Kiek dirbu aš? Na jei pinčiau laisvalaikiu krepšius ir kartais, kam paprašius, juos parduočiau, tikriausiai dirbčiau daugiau. Taigi, nedirbu. Perteklinis laikas skatina išgerti, paskaityti knygas, pasivaikščioti, betikslio googlinimo metu staiga nusipirkti pigų skrydį kažkur, užsukti į parduotuvę, pagaminti kokį nesudėtingą patiekalą. Būčiau socialesnis, gal net paskambinčiau kam nors. Labai daug laiko užima apgalvojimai, kaip kreipsiuosi į tam tikrus žmones, kai juos sutiksiu. Žodžių ir jų tvarkos galia milžiniška. Vengdamas nepageidaujamų temų turi vengti raktinių žodžių vedančių į jas. Manipuliacija žmonių sprendimais turi vykti nejuntamai. Kiekvienas oratorius to siekia. Rinkimų atveju paveikumas individui ne tiek svarbus, o asmeniniuose pokalbiuose klausymo ir kalbėjimo proporcijų kaitaliojimas gali padėti pasiekti reikšmingų rezultatų. Telefoniniai sukčiai veikia nokauto principu, auka greitai atsigaus, todėl reikalingos ir geros kojos, o koks nors Madoffas neabejotinai buvo užkalbėjimo virtuozas. Ir kalbėti gal daug net nereikėjo, santūrus kalbėjimas irgi smarkiai didina oponentų tikėjimą. Nieko apie jo būdą nežinau. Spėlioju iš asmeninės patirties. Begeriant tenka klausytis žmonių, kurie kasdien veikdami kartu, savo nepasitikėjimo partnerių idėjomis svarstymams mane pasirenka lyg nuodėmių klausytoją ar psichologą. Taip jau nutinka, kad turiu daugiau žinių apie juos nei jie vieni apie kitus. Ir savo netaikliais žodžiais kartais galiu sudeginti daugiau tiltų nei norėčiau. Tokiuose pokalbiuose gimsta ir mano nauda. Monetizuojasi ji per daug virsmų, ne iškart. Panašiai kaip “Krikštatėvyje” skola už paslaugą lieka, kada nors pareikalauji paslaugos sau, ir tik vėliau tai virsta pinigais. Labai svarbu kurti kuo daugiau stituacijų su tokiomis skolomis. Nepiniginiai ryšiai virsta voratinkliu – grobio medžiojimo sistema.

Dviejų mėnesių pajamos 8487eur, išlaidos 2470eur. Išlaidose įtraukta 400 eur už būsimų skrydžių bilietus. Seku sp500 judesio nebuvimą ir kol kas nieko neperku, palauksiu iki kovo galo. Kryptis gali ir nepaaiškėti. Per daug karo, palūkanų, pinigų, klimato kaitos. Atkreipiau dėmesį į žinutes apie automobilius su Na jonų baterijomis https://www.delfi.lt/login/technologijos/naujienos/kinija-pristate-pirma-elektromobili-su-akumuliatoriumi-is-druskos-tai-atrodo-kaip-revoliucija.d?id=92640195 ir apie aplinkosaugines bėdas iš straipsnio https://www.delfi.lt/auto/autonaujienos/elektromobilio-baterija-ne-amzina-po-kiek-metu-jau-teks-dairytis-naujo-modelio-92620705 galima padaryti išvadas. Ne visa elektrinė ateitis šviesi, tik trūkumų niekas nenori matyti.

Prasideda elektromobilių įkrovimo stotelių “stūmimas”. Vienas suinteresuotas asmuo žiniasklaidoje teigia, kad paskubėkite, nes tuoj daugiabučiuose galios neliks, kiti čiulba apie nuostabią paramą. O po straipsniais išlenda bandžiusiųjų įsirengti su parama realybė – viskas sukonstruota vienam lietuviškam tiekėjui, privalai pirkti su dinaminiu galios valdymu, kitaip negausi paramos, taigi jokios konkurencijos. Ir, atrodo, kad neperka stotelių, jei jau žiniasklaida pajungta čiulbėti. Nepamirškime, kad eiliniam vidutinio amžiaus asmeniui nelabai ir beprireiks tos stotelės, tikrai jam bus pigiau savo amželį nuvažinėti turimu dyzeliuku, na dar vieną kitą pakeliui link pensijos nusipirkti. Lietuviai nedaug naujų automobilių perka, ir tikrai greitu metu nepadvigubės pirkimai, kaip ir gerovė. Naujo elektrinio už 40000 eur septyneriems metams tikėtina įmoka pasak vieno banko skaičiuoklės viršytų 600 eur. O vakar paskelbtais Sodros duomenimis algų vidurkis 1153 eur, mediana nepaskelbta, bet ji sudaro maždaug 80% vidurkio, taigi 922 eur. Bankas tokių pajamų gavėjui tikrai nepasiūlys 40000 eur. Apibendrinant, esamų palūkanų fone, dauguma daugiau sutaupys nesiskolindama naujam pirkiniui, bet atsakingai naudodama turimą turtą, o pakankamai uždirbantiems nusmukiai geriausias laikas investuoti.

Sakartvele, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose vyno šalyse taip smagu užsimiršti. Jei nepavaišins, tai bent jau už bokalo Vilniaus kavinėje kainą nusipirksi penklitrį vyno stiklo ar popieriaus pakuotėje. Palaimingas laikas, kai grimsti į atlaidų laiką, prisimeni pamirštus ir pamiršti esančius. Po kelių taurių ir su nelabai protingais susikalbi, nusileidi iš savo ledo tvirtovės, daliniesi ką perskaitęs, kartais susigauni pamokslą berėžiantis susidrausmini, kad svetimą žodį išgirstum, nors dažniau apsimeti susidomėjusiu, labai maža protingų žmonių, o galinčių tokiais likti girtam rūke – dar mažiau. Manipuliuojančiam kitų jausmais tai geras laikas sprendimams. Pasirinkimas lengvo gyvenimo veda per kitų protus, turi bent mažą jų sąmonės dalį pajungti sau. Net jei esi atskalūnas, tu vistiek privalai išsikovoti pyrago sau. Gali atimti, gali pavogti, gali priversti atiduoti savanoriškai. Truputis svetimos saulės? Ji šviečia visiems. Tik nepamiršk pasėti. Nes ką pasėsi – tą ir pjausi. Ne aš sugalvojau. Išsiblaivai ir vėl erezijų viešai neskelbi. Pavojinga dalintis bedievyste su blaiviais. Palaukim kito nugėrimo. Pilnų taurių Madeiros kelionių savaitė praeity. Gerai pailsėta.

Metai prasidėjo, pajamos 2773 eur, o išlaidos 1324 eur. Leidžiu laiką Madeiroje. Per šį mėnesį dar spėjau atsigaivinti vynu Sakartvele. Kol kas gyvenimas gržus ir taurė dar puspilnė. Nesirašo visai.

Na štai ir metai baigėsi. Nuėjau virš 1870 km, praleidau ne Lietuvoje virš 3 mėnesių. Tausojau gamtą – kurui išleidau tik 1052 eur. Na lėktuvais tai netausojau. Pajamos pašoko iki 65789 eur, išlaidos iki 12735 eur. Taigi infliacija veikia visus. Bet kai pasaulio akcijos metus baigia smigusios, neturiu kuo pasigirti ir aš. Turto vertė susitraukė 3,9% iki grubiai 769000 eur. Tai ne daug, natūralių svyravimų ribose, o daugiausiai čia nunešė kritusi baltic horizon pozicija. Strategiją nepirkti lietuviškų akcijų pratęsiu, p2p toliau mažės, o robur global galbūt reiktų pirkti godžiau? Arba peršokti tik į usa, bent iki karo pabaigos. Niekada nesidomėjau galimybe keisti vienus į kitus, bet gal verta. Pajamos 2023 man turėtų kristi, prognozuoju, maždaug minus 10%. Išlaidos augs 5-10%. Iš anksto pasirūpinau pigesnio alkoholio iš palankesnių mokesčių šalių. Iki vasaros pakaks. Dėl saulės elektrinių esu rašęs, atrodo nebūsių prašovęs, visi strimgalviais vasarą puolė užsisakinėti, kainos sukilo, paskui elektra nupigo nuo istorinių aukštumų, o dar straipsniai spaudoje apie kitų šalių apmokestinimo skirtumus nuo Lietuvos atrodo kaip žmonių paruošimas neišvengiamam atsiperkamumo mažėjimui. O dar kai karas baigsis elektra tikrai pigs. Tokiu atveju pirkusiems su paskola ko gero palūkanų augimas atsipirkimą nustums už gyvenimo trukmės ribų. Tokios prognozės. Bus įdomu po metų pasižiūrėti kiek buvau neteisus. Salut! Reikia neprisigerti šiandien labai. Rašau sau, niekam nesiūlau sekti manimi. Esu tik žmogus.

Nešvenčiame visai jokių švenčių. Nėra stalo su valgiais, nelankome ir mūsų nelanko. Tai yra dar viena diena kelyje į niekur. Kartais jaučiuosi kaip nevykėlis – neturiu didelio namo, spindinčio girliandomis, brangios mašinos, krūvos vaikų gero darbo. Paskui atsitokėju – aš juk tinginys iš didžiosios T! Pakankamai gabus, kad visaip išsisukti gyvenime neįsitempiant. Ir nykiai leisdamas laiką, kai neturiu po ranka knygos, tiesiog laukiu mirties. Neskubinu, tik suprantu ir neabejoju – būsiu išardytas į molekules ir perdirbtas į kitus gamtos kūrinius. Dievo aš nematau ir netikiu, gal ir tos šventės man būtų šventvagystė. Tik kai neturi sąžinės, tai negali to pajausti. Labai stebiuosi, kad šie metai bus pajamingesni už praeitus, tačiau šeimos turtas sugrįš į 2020 gruodžio pabaigos dydį. Labai daug suvalgė mano didelės investicijos į baltic horizon. Keistai nesijaudinu, nors atrodo, kad dešimtmečiu anksčiau tai būtų rimtai gąsdinę. Gal dėl neįtikėtinai mažų išlaidų nusistovėjusių daugelį metų pradėjau nereaguoti į viso turto pokyčius. Ateinančiais metais labiausiai trokštu taikos Ukrainai.

Netikiu socialiniu teisingumu. Jei valandos lapų grėbimas bus vertas valandos širdies operacijos, dalis žmonių netaps kvalifikuotais, nes nenorės gaišti laiko mokslams, eis grėbti nedelsiant. Dalis visada mokosi, nes jiems tai įdomu, bet gyvenime esu sutikęs daugiau žmonių dirbančių dėl pinigų, net ir sudėtingus darbus, nei dėl aistros pasiliekančius ilgų viršvalandžių. Pats baigiau nepopuliarius ir sudėtingus matematiko ir fizikos persunktus mokslus. Buvo įdomu. Ir niekada nedirbau pagal specialybę. Nes dirbti neįdomu. Pirk parduok yra neužmušama profesija. Visas tiekimas visų gėrybių. Ir man atrodė lengvas kelias prasisukti ir vėliau nedirbant filosofuoti ir svajoti. Nėra jokio teisingumo, nes negimstame vienodi, bet auklėjami galime tapti atjautūs ir pasidalinti savo gėriu savanoriškai. Arba nesidalinti. Tai mūsų teisė. Pernelyg dalindamiesi nesąmoningai auginame Žemės populiaciją, kuri ir alina planetą. Nejautru? O kas sakė, kad esu jautrus? Vienų gerovė paremta kitų vergove. Dabar mažiau nei senovėje. Bet mums neįdomus gyvenimas aptarnaujančiųjų šildymą, šiukšles, vandentiekį. Mes norime paslaugos, o jas atliekančius nuasmeniname, nenorime persiimti jų bėdomis. Lygiava reikalinga tiek, kad nevyktų sukilimai, tolygesnis gerovės pasiskirstymas lemia saugesnę aplinką. Nesinorėtų namus aptverti elektrine viela virš tvoros pagal Rio de Žaneiro pavyzdį. Ir niekur nevaikščioti vakarais. Dauguma nori tik duonos ir žaidimų, ir gauna. Protingoji mažuma mums sukuria visas gėrybes, gaminti ir vartoti perleidžia masėms. Elitas dažniau priklauso supervartotojams, eruditai panašesni į išsiblaškiusius bepročius. Jie paprastai nesivaiko vartojimo. Bet žavi mus kaip ir daug kalbų mokantys žmonės, kaip dainininkai, kurie ne vis pasižymi aukštu intelektu. Enšteinas išmoko anglų kalbą, nors rašė sunkiai, bet savo gyvenimo darbą jis išmąstė vokiškai. Dar minima,kad mokėjo italų, prancūzų. Čia dėl tikslumo. Kodėl jis netapo Rokfeleriu? Atrodo pinigai mažiau domina aukščiausio intelekto asmenis, jų minčių horizontai siekia toliau nei jų žemiškieji gyvenimai. Ir, spėju, visų kitų gyvenimai.

Baigiasi mėnuo, 11 mėnesių pajamos berods tikslios – 56596 eur išlaidos, išlaidos ne visai 11397eur. Nelabai seku, nes antra savaitė prie vandenyno, šiandien be fizinio krūvio, tik po skėčiu nuo saulės, geriu sultis, skaitau. Moku visur grynais, nenoriu būti sekamas institucijų kur ką su kuo. Gyvenimas gražus. Kažkiek gailiuosi neužsipirkęs Igničio, bet šiems metams pažado dar nesulaužiau – jokių vietinių akcijų, tik robur. Nors ir tų neužsipirkau pagal galimybes, vis kaupiu pinigus, tikiuosi, kad bus pigiau. Nors pigiau jau buvo? Negaudyk akimirkos.

Sunkumai, purvas, lietus, šaltis, nuo civilizacijos nutolusioje vietoje aplankanti neviltis geriausiai padeda jausti gyvenimą. Druska, kurios trūksta. Labai dažnai galvoju, kad man per lengvai viskas metų metais. Be pastangų baigiau mokyklą, universitetą, nieko sunkaus nedirbau, visada turėjau daug laisvo laiko, buvau apsuptas pinigus traukiančių žmonių. Lyg plauktum šalia ryklių – visada liks ir tau kąsnelis. Saugiai. Jautiesi pernelyg ramiai ir užtikrintai, kai lieka mažiau nei prabėgo. Niekuo netikiu, žinau – gyvenimas vienas. Trūksta sukrėtimų. Tik paskui sakysiu už ką? Kodėl man? Nesitikėk nieko ir nereikės gailėtis. Nereikės ir džiaugtis. Stebėti gyvenimą. Lengvai.