Neturiu facebook

Neturiu jokių socialinių tinklų. Realybėje daugiausia yra rutinos. Džiaugsmas ir skausmas yra paraštėse. O facebook visus aplinkinius matysite nesibaigiančioje šventėje. Gali ir depresija susirgti – kaip čia tavo vieno gyvenimas toks pilkas. Neturiu, nes nemėgstu bendrauti, nemėgstu leisti laiko sekdamas kitų gyvenimus, neskaitau aukštuomenės kronikų, žurnalo “žmonės” ir šiaip blevyzgų. Istorinių žmonių biografijas paskaitau, jos rašomos po mirties ir ta asmenybė nepanaši į tuštučius ir tuštutes, kurių gyvenimo smulkmenomis užpila populiarius tinklapius. Žavesys, pavydas, neapykanta – jausmai judinantys skaitančius ir rašančius, skelbiančius nuotraukas ir jas peržiūrinčius. Man tai destruktyvus, nepriimtinas laiko leidimas. Visai komfortiškai jaučiuosi išlikdamas nematomas, nežinomas ir todėl laisvas nuo kitų nuomonių ir apkalbų. Tie keli artimiau mane žinantys žmonės būdami panašūs nekelia pavojaus mano vienatvei. Google mano vardas ir pavardė parodys mano telefono numerį ir įmonę. Nei nuotraukos, nei straipsnių, nei postų, nei biografijos detalių. Creditinfo irgi nieko nepeša. Esu niekas. Mane rasti sunku, ir aš tuo džiaugiuosi. Laisvei nereikia kitų.