laisvo gyvenimo sprendimas

Prabėgo trys metų ketvirčiai. Pajamos 41928 eur, išlaidos 10757 eur. Turto vertė 755524 Eur. Iš jų 18356 eur goindex, savy 37909 eur, pinigai sąskaitose – 18585 eur. Pirkau ssd ir telefoną Pixel 8, išleidau šiek tiek daugiau nei įprastai. Visa kita išlieka ramu ir stabilu. Skaitau, vaikštau, išgėrinėju, svajoju. Labai dažnai užkliūna pamokantys kitus tekstai. Tik va viešai mokyti kitus sakyčiau nėra geriausia mintis. Mokytis turėtų žmonės patys, o skaitalai turėtų tik versti suglumti, susimąstyti. Nes tokie straipsniai, kaip turime x butų, kasėme bitkoinus, bandėme investuoti į akcijas, tarusavio skolinimą ir supratome kad tai blogai ar gerai daugiau renka paspaudimus, bet neatskleidžia nieko konkretaus apie nuostabiai pralobusius. Apie save niekam atvirai nieko nepasakoju, mano nuotraukų nėra interneto platybėse ir nepretenduoju ką nors išmokyti. Tikriausiai rašau sau, nedrausdamas atrasti kitiems. Lyg apokrifinės knygos, karts nuo karto randamos smėlynuose, taip besivadinančios dėl nežinomos autorystės Manau viešai rašantys pamokslus turėtų atviriau įgarsinti norą monetizuoti savo postringavimus arba nesislėpti už psiaudo altruistinių paskatų. Nereikia savo asmenybės išstatyti kitiems pašlovinti. Gali juk ir apspjauti. Mintyse greitomis prisimenu bent kelis anksčiau knygas rašiusius ir užtikrintus ivestavimo būdus reklamavusius, bet dabar jau nežinia kur išnykusius asmenis. Išnyksime visi, gal iš antikos santykinai daug žinomų vardų liko, nes nieko nebuvo iki jų? Gal, bet 99,99% gyvenimų bus pamiršti kitą dieną po paskutinių pagarbių žodžių apie neblėstantį atminimą ir nepakartojamą talentą, ištartų trumpai nusčiuvusiai miniai ar saujelei velionio gerbėjų, dar vieno panašaus likimo neužilgo nusipelnysiančio oratoriaus. Ekleziasto 12.8 Tuštybių tuštybė,-sako pamokslininkas,-viskas yra tuštybė

Jei moki kažko norėti beprotiškai ar bent jau labai, tikriausiai gyvenime turėsi ypatingų akimirkų, ir baisių nusivylimų. Ir pasijusi gyvas. O jei nori praturtėti, tai būtina savybė. Mano aplinkos milijonieriai menkai apsišvietę, nebaigę net technikumų kurie dabar vadintųsi kolegijomis. Labai dažnai jiems mano pasakojimai yra įdomūs ir įžvalgūs. O man jie tokie tamsuoliai, bet mokėję begalinai siekti pinigų, laužyti taisykles, papirkti, paspausti, sublefuoti. Mano bėda, kad niekada nieko nenorėjau taip labai, kaip jie, gal tik truputį daugiau pinigų, ir labai greitai nuo to atsitraukiau. Visada atsargus ir apdairus. Netrokštantis ir neišgyvenantis, nepakliūnantis į istorijas, visada šalia, bet visada antras, šešėlyje. Turiu begalę įvairiausių nekoncentruotų ir nepažinių, nenaudingų žinių. Tokių, kurias kažkur perskaičiau, nes buvo įdomu, nes įdomu viskas, net kai niekaip nesisieja. Gana dažnai aš jas atsimenu labai tiksliai, galiu ginčytis, nes žinau, ką pamenu, ir kur rasti to įrodymą, skirtingai nuo daugumos, labai greitai savaip interpretuojančios bet kokią perskaitytą ar išgirstą informaciją. Būdamas toks išplaukęs ir nekoncentruotas negaliu patirti super pasitenkinimo, neturiu įvykdymo, išsipildymo jausmo, gal todėl taip dažnai galiu valandų valandas sėdėti miške, gulėti užmerktomis akimis nemiegodamas, nenuobodžiauti, kai dauguma būtų pasiutę iš nuobodulio. Nepatiriamas skausmas nesukuria džiaugsmo. Nepažintas blogis nepadeda suprasti gėrio. Žmonės daug laimingesni, jei pašvenčia gyvenimą bet kam – šokiui, darbui, muzikai, pagalbai kitiems. Uždaras, introvertiškas, nesisielojantis dėl aplinkinių nepatiria emocijų žiūrėdamas reklamą ar stebėdamas kitų mirtį. Prisižiūrėjau netgi iš arti. Viską suprantu, nieko nepakeisiu, neverksiu ir negyvensiu kaip gyvena tie, kas turi begalinių troškimų, kurių tenkinimas veikia kaip gyvenimas. Mano nepatiriamas. Net jeigu laistote tik gėles, bet kasdien su begaline meile, jūs turite visko daugiau.

Pajamos nuo metų pradžios 34475 eur, išlaidos 9187 eur. Turto vertė šiai dienai 744039 eur. Nusipirkau skrydžius į Ispaniją bei Sakartvelą. Tai pagrindinis išlaidų prieaugis. Daug basčiausi po miškus ir galvojau, ar daug nuo mūsų priklauso? Dažnai sakoma, viskas Jūsų rankose, mokykitės, dirbkite ir gausite. Ir daug laiko pats taip galvojau, o dabar suabejojau. Mes nesirenkame kur gimsime, nei ūgio, nei proto, nei ligų. Ir renkamės geriausią įmanomą esamoje situacijoje. Taip teisingiau, nes ribojantis laikas iš perfekcionistų atima galimybę kada nors viską padaryti “gerai” Nes geriausia duotu momentu yra geriau, nei geriausia įmanoma kada nors. Laikas spaudžia visus. Ir semti čia yra geriau nei ten. Gyventi sau, dėl savo šeimos, nesivaikyti daiktų bei kitų žmonių gerbūvio lygio. Savo skaičiuose matau stagnaciją, bet nesijaudinu, žinau, kad maskai uždirbs daugiau už rokfelerius,  o gyvensentys po jų – dar daugiau. Infliacijos ir neegzistuojančių industrijų viršenybė prieš senąsias. Alfa patinas visas pateles turi tik trumpą laiką. Ilga konkurencinė kova, tapsmas karaliumi ir nuvertimas nuo sosto – visi etapai neišvengiami. Tik žmonės gali susivaldyti, nesiekti evoliucijos primetamos gyvenimo raidos. Save laikau vis nuosaikesniu, vis pasyvesniu. Amžius? Gal. Puoliau kimšti pinigus į trečią pakopą. Jau įmečiau 9250 eur. Savy investuotojų fondai stabiliai tuščias, dengia jie skolas, bet eilė vis ilgėja, niekur garsiai to nemini, bet susisiekus maloniai pasako, kiek maždaug laiko teks palaukti. Išvadą pasidariau pats. Aukštos palūkanos man atrodo klaidinga startegija. Geriau kaip laikrodis suveikiantis investuotojų fondas su žemesnėmis palūkanomis. Mano likutis Savy jau žemiau 41 tūkstančio. Jei ketinčiau likti, ateityje derėtų turimą sąskaitą deklaruoti kaip investicinę ir palikti suktis nemokant pajamų mokesčio. Tik ar nesibaigė geriausi tarpusavio skolinimo platformų laikai? Kaip tiems alfa patinams

Esu labai skeptiškas visokiems “rankų darbo”, “naminis”, “natūralus” gaminiams. Savo išvedžiojimuose remiuosi dviem kraštutiniais konkurencinės kovos metodais – masto ekonomija ir reklama. Žinoma, realybėje tie metodai persipina ir vienas kitą papildo. Tiesiog vieni daugiau dėmesio skiria gamybinių pajėgumų didinimui ir savikainos mažinimui, o reklamą naudoja siekdami parduoti didelius kiekius,kiti iškart griebiasi reklamos kanalų, siekdami pagrįstai parduoti brangiai, net negalvodami apie kiekių didinimą. Vanduo tikriausiai neautraliausias pavyzdys – šaltinio, ne mineralinis, vieno prikrautos paletės, su nuosavu prekės ženklu, kitas kainuoja brangiau už vyną, sultis, pieną, ir lentynose jo nėra daug. Man priimtinesni gaminantys daugiau už pigiau. Tiesiog labai stebuklingų savybių reklamą priimu kaip proto krušimą ir jam nepasiduodu. Galbūt kur nors klystu, bet plastmasinė dėžutė maistui man tokia pat gera kaip ir Tuperware dėžutė. Pradinės medžiagos ar audiniai įvairiems drabužiams gaminami didelėse įmonėse, kur be masto ekonomijos neišsiversi, o jau vėliau tas pats poliesterinis audinys gali virsti ir adidas ir abibas. Ir net jei audinį gamina  nežinomas gamintojas, tai siūlus jam tiekia  labiau žinomesnis. Kuo labiau gaminys atitinka pradinę medžiagą, tuo labiau jos gamybos pelningumas priklauso nuo masto ekonomijos. Nereklamuosi viešai puikių sintetinių pluoštų masėms, nes jų pirkėjas audinių gamintojas, o audinių – siuvėjas. O jau siuvėjo užsakovas bus tas kurio vardą mes perkame arba ne.

Iki šios dienos gavau 26525eur, išleidau 7780eur. Turto vertė 734318eur, iš jo butas ir sodyba 276243eur, likęs finansinis, kaupiamas bei generuojantis pajamas. Į trečią pakopą įmečiau 6000eur. Jokių kitų vertybinių popierių nepirkau ir nepardaviau. Daug kartų lankiausi miške, vaikščiojau, grybavau. Toks puikus oras, kad pietų Europa su savo karščiais visai nevilioja. Gal rudeniui reikia atidėti. Kažkiek skaitau. Nors bendras pojūtis, kad labai stipriai neveikiu nieko. Jaučiu tą pats, nereikia badyti pirštais kitiems. Jei neišgeri, tai užpuola neišsipildymo jausmas. O apie išgėrimą kita kalba. Turiu alkotesterį, ir anądien, po kominio vakaro ryte susiruošiu važiuoti, prasipučiu – 0,39, vairuoti galiu, nors taip nesijaučiu. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, brangus. Nuvykęs į vietą susileidžiu 4 x 0,5 standartinio 5 stiprumo alaus. Popietės rezultatas 0,21. Vairuoti galiu. Visiems mėgstantiems išgerti vairuotojams rekomenduoju įsigyti alkotesterį, net brangiausias kainuoja pigiau nei bauda, neskaitant įkliuvus užgriūsiančių nepatogumų ir gaišaties.

Prisimenu, kad sulaukęs 30 turėjau pirmą naują automobilį. Baigėsi dėvėtų era. Ir kažkodėl sugebu pamiršti, kad jau turėjome butą be paskolos. Juk tai svarbiau, o prisimenu automobilį. Butas irgi buvo naujas, įsirenginėjome. 45 kvadratai. Atrodė kaip pasiekimas. O sulaukęs 34 persikrausčiau su šeima į kitą naują, erdvesnį 70 kvadratų su puikiomis panoramomis, viršutiniame aukšte. Ir čia jau neprisimenu automobilių, nors turėjau jau trečią naują iš salono. Atrodė, kad dirbau ir gėriau, o gerdamas mezgiau ryšius. Pinigai plaukė, o manęs nebūdavo namuose. Miegojau pas sugėrovus. Dabar, stebėdamas rimtas karjeras padariusiuosius, sprendžiu, kad aš nedirbau, tik plaukiau ant man kliuvusios geros bangos. Kaip daug gerų banglentininkų, bet tik kai kam kliūna gera banga. Nebuvau nei geriausias, nei geresnis. Pasisekė. O po poros meų maždaug artėjant 37 gimtadieniui vis labiau apimdavo beprasmybės jausmas. Turiu daug ką, niekas nedžiugina. Pradėjau slysti nuo senojo gyvenimo, šalintis senosios gvardijos, ieškoti kitokių sugėrovų, dažniau tiesiog prisisiurbti namuose ar gamtoje be kompanijos. Pradėjau keliauti į kalnus. Sutikti bendraminčiai buvo kitokie, ir kitokio raugo uždavė man. Atsigręžiau į šeimą, tapau ramesnis išoriškai. Pradėjau galvoti apie pasitraukimą iš visų veiklų dėl pinigų. Taip prasidėjo aiškesnis suvokimas, kad kitame gyvenimo etape turi maitinti anksčiau uždirbti pinigai ir reputacija. Dirbti senoviškai nebenorėjau. Atradau sau ramų ir kuklų gyvenimą. Nesiplėšyti ir niekur nedalyvauti, gerti namuose, netrikdyti kitų ir neprisidirbti. Viešas gėrimas periodiškai sukeldavo problemų,  kai buitinis alkoholizmas sugeba likti nepastebėtas ilgus metus. Mano skaičiuose gal ir klaida įsivėlė, kitu metodu pasiskaičiuoju, šie metai turėjo būti geresni. Gal ne viską užsirašiau? Dalis pinigų praeina grynais, gaunu, skolinu, perduodu. Galiu pražiopsoti. Nors nebėra visi pakampiai apkaišioti, kaip prieš 20 metų. Tada pamenu spintelėse, ant stalų, knygose, drabžiuose būdavo įvairios krūvelės. Kažkam ketini skolinti, kažkas grąžina, kažkam reikia duoti. Niekada pas save nepriminėjau svečių, tai ir besimėtantys pinigai nekliuvo. Gal vaikas savo vaikystę kiek įdomiai dėl to atpasakotų, kaip visur mėtėsi kupiūros. Pats tikrai taip neaugau. Ilgus metus niekur nefiksuodvau srautų, nes  nenorėjau turėti problemų. O dabartiniai jų jau nesukels. Per mažai. Išmokti gyventi vien su kortelėmis negaliu. Nenaudinga.  O dar globaliniai sutrikimai. Ateitis graži, tik ji visada ateitis. Nežinoma.

Šį pusmetį pribyrėjo 22702 eur, o gyvenimui išleista 6165 eur. Stebėtinai nedaug, prisimenant, kad skrista lėktuvais, ir lapkričio pabėgimui bilietai jau nupirkti. Žmogus be fantazijos valgo namuose, renginių nelanko. Būna. O svaiginantys gėrimai įsigyjami ne Lietuvoje arba vartojami pagaminti namuose. Vienas draugas labai seniai davė įžadus negerti nieko valdiško. Verda labai kokybiškus gėrimus, pats vartoja, kitus pavaišina. Esu ir pats bandęs, bet kaip tinginiui ir ne prie “ūkio” man tai hobiu netapo. Kalnai ir jūra nenustoja žavėti, bet jūroje vis rečiau maudausi, vis dažniau tik gėriuosi. O šią šiltą vasarą suabejojau, ar man reikia vykti iš Lietuvos į karštą Viduržemio pakrantę. Paprastai lėkdavau, pageri vyno prie jūros, pasimaudai, dar kokiuose kalnuose pakeliui paklaidžioji. Su iš Savy grįžtančiais pinigais užsipirkau igničio akcijų, manau pakaks. Jos duoda dividendų kasdieniams poreikiam, juk savy srautas išseks. Kur mesiuosi toliau dar nežinau, tikiuosi liepos gale galėsiu sau parašyti, kur suinvestavau.

Ar pavydėti turintiems daugiau? Nebent jie tai paveldėjo. Be pastangų ir netikėtai. Aš turiu laiko, daug, lėtai, ir bet kaip slenkančio. Gulėdamas prie laužo turiu pakankamai. Pamatau antraštes, jos visada kontraversiškos, jos skleidžia neapykantą ir pavydą, jos budina žemus instinktus. Tai verslas, belstis į žmogaus protą, lįsti, sėti nerimą. Ir čia save pagauni kažkur plaukiantį su svajonėmis svetimų gyvenimų. Ir atsigauni, lyg Matricos herojus. Visa netikra, tik laužas karštas, o dūmai aitrūs. Viską turi. Ramybę ir laisvę. Pakankamai vienam gyvenimui

Apie pinigus neparašysiu. Gal birželio gale. Neturiu kompo, ir užrašų pilnai nevedu telefone. Ir internetą ne visur turiu. Jau kurį laiką lėtai keliauju po Maroką, užsikoriau į Tubkalį, pasibasčiau šalia Sacharos ribų, praslinkau Dra slėniais. Užtruksiu dar kiek. Pigus, purvinas ir paslaptingas. Mėgstu tokius, menkai civilizacijos paliestus, vis dar keliaujančius raitomis. Man kiek per religingi, akivaizdžiai per mažai moterų viešumoje, problemos randant alkoholio parduotuves ir pati jo kaina neteisinga. Šiaurė ir pakrantės virsta vakarietiškais miestais su nykstančia savita kultūra, bet šalies gilumoje berberai dar nemetė savo chalatų. Išmaldos prašytojai, gatvės menininkai, amatininkai skersgatvių šešėliuose tikriausiai niekuo nesiskiria nuo savo viduramžiškų protėvių. Keliauju pigiai ir purvinai, su menka kuprine ir keliais drabužiais, autobusais ir traukiniais. Neskiriu tam daug lėšų, bet čia svarbiausia turėti laiko, nenusiperkamo resurso. Savo savy grįžtantį srautą vis dar verčiu igničiu. Įkėliau koją į 3 pakopos pensijų fondus. Startui užmečiau sau ir žmonai po 1500 eur, atgausime po 300 eur gpm po deklaracijos pateikimo 2025 metais. Nieko labai naujoviško.

Šiandien visuomeniniu transportu kirtau Vilnių. Pilna žmonių, kažkas vyksta, šurmulys, linksmybės. Susivokiu, kad fiziškai gyvendamas Vilniuje, niekada nesu jame, nežinau jo žmonių sapnų ir svajonių. Esu atitolęs nuo gyvenimo aplink. Arba niekada nesu priartėjęs prie gyvenamos aplinkos. Nebendrauju. Arba mažai. Knygos, koks filmas ir svajonės užpildo pasaulį neišeinant iš namų, tik sebint miestą iš savo  bokšto. Neužilgo vyksiu į kalnus, kur žmonės nenešioja kostiumų ir nesirengia puošnioms vakarienėms. Bent jau ne ten. Tikriausiai kai kurie palieka kostiumus namuose, o panašūs į mane jų neturėjo. Kalnuose neparašysiu mėnesio skaičių, bet brūkštelėsiu kažką daugmaž. Gal užklups įkvėpimas. Juk ta aplinka man smagesnė už miestą, kurio, kaip keista, pasiilgstu.