laisvo gyvenimo sprendimas

Skamba gražiai. Tik reikia būti visišku atsiskyrėliu. Negali normaliai augintas asmuo atsisakyti tėvų, vaikų, sutuoktinio interesų. O jie paprastai nesutampa bent jau skirtingose amžiaus grupėse. Turi už ką – keliauk kur nori gyvenk kaip nori! O kas rūpinsis tėvais? Ir ne visada antra pusė žavisi kelionėmis, arba kitas abejingas gyvūnams. Visada tenka ieškoti sutarimo. Malonumai tėra riešutai ant medžio. Laipioti daug, valgyti maža. Jaunesni labai dažnai pamiršta savo pareigas. Daugumos nemokė tarnauti tėvams. Patys susiprato, kol jie gyvi – turi būti šalia. Padėti iki paskutinio atodūsio. Tikiu, kad pakanka ir egoistų, kuriems toks požiūris net nebuvo atėjęs į galvą. Tai auklėjimo ir aplinkos įtaka. Kažkas nesirūpina netgi savo vaikais. Palieka juos seneliams, patys gyvena laisvai. Savo malonumui, pamiršę kitus. Pramogos be pareigų. Netikiu, kad tokių yra daug. Tikresnė tiesa, kad finansiškai nepriklausomi išlieka pareigingi, priklausomi morališkai, besirūpinantys savo šeima ir nustumiantys pasaulio viliones dėl pareigos. Didesnę laisvę gali pajusti tik užauginę vaikus, nukaršinę tėvus, kai pareigų lieka itin mažai. Bet ir ji nebus absoliuti, kol šalia bus žmogus, kuriam noriai skirsite savo laiką. O kai būsite visai laisvas, nebereiks ir pinigų. Neturėdami kuo rūpintis mes ir patys pasijuntame nereikalingi.

Nepredenduodamas į tiesą pateiksiu savo asmeninį požiūrį apie naujo serijinio automobilio finansinę kainą, kai jo naudojimas prilygsta vidutiniam europiečio naudojimui, kurį greituoju būdu randu internete – nuo 11300 iki 16000 km per metus ir neįtraukiant kuro kainos. Patogumas, prastižas ar moralinis pasitenkinimas neaptariamas. Nagrinėdamas remiuosi kai kuriomis plačiai žinomomis taisyklėmis. 72 taisyklė – per kiek padvigubėtų pinigai su nustatyta palūkanų norma. Palūkanų normą skaičiavimams pasirenku iš sp500 vidutinės metinės grąžos, kuri remiantis 50 arba 20 metų terminu siekė 10,83% arba 7,45% atitinkamai. Patogumo dėlei renkuosi 7,2% ir tada remdamasis 72 taisykle gaunu 10 metų terminą pinigų padvigubinimui. Kodėl 10 metų? Po 10 metų nuo išvažiavimo iš parduotuvės automobilio likutinė rinkos vertė visada yra mažesnė nei per laikotarpį patirtos išlaidos draudimui ir aptarnavimui. Iš esmės pradinė automobiliui išleista suma prarasta. O remiantis 72 taisykle prarasta dviguba suma. Padalinus iš dienų skaičiaus per 10 metų gauname vienos dienos kainą. Tolesnis automobilio naudojimas pilnai įmanomas priežiūrai ir draudimui kasmet išleidžiant ne daugiau dešimtadalio pradinės jo kainos. Tad ir per kitus 10 metų išleistų pinigų suma padvigubėtų, o remiantis 72 taisykle paketurgubėtų. Telieka įsistatyti savo pasirinkto modelio kainą ir turime piniginę išraišką. Paprastutis pavyzdys. Automobilio pradinė kaina 30000 eur, kiekviena diena per dešimtmetį kainuos 8,21 eur arba 16,42 eur pagal 72 taisyklę. Vidutinė kilometro kaina anksčiau aptartose ridos ribose (11300 km/metams – 16000 km/metams) svyruos nuo 0,265 eur iki 0,1875 eur. Įvertinant neuždirbtas investicijas suma dvigubėja: 0,53-0,375 eur/km. Kaip minėjau, kuro kaina neįtraukta. Norite pigiau? Pirkite pigesnį automobilį.

Sveikinu save. Nedėjau jokių pastangų, gyvenau, lėbavau, skridau ir lipau į kalnus, jei tik galėjau. O pinigų šeima vėl gavo virš 60 tūkstančių. Gavo, nes uždirbtų algomis mažiau nei pajamų iš kapitalo. Išlaidos lyginant su 2020 paaugo, bet daugumai 8900 eur nesiekianti suma vargu ar įtikinama, žinant kad joje tilpo 5 asmeniniai lėktuvų bilietai pirmyn atgal. Na keliavau ne vienas, tai iš tikrųjų kelionių buvo mažiau. Man nereikia planuoti atostogų, todėl perku tik pigius bilietus. Automobiliu kelionėse pravažiavau irgi daug, o mieste beveik visur ėjau pėsčiomis arba važiavau visuomeniniu transportu. Labai daug laisvo laiko skaičiau knygas. Paprastai ieškau internete skaitomiausių ar perkamiausių sąrašų, o tada atsirinkinėju pats. Bibliotekose tenka palūkėti. Ne aš vienas nemokama savišvieta užsiimu. Labai norėjau mažiau gerti, bet aplinka su panašiais pomėgiais ir giliom kišenėm. Neperki, bet vistiek būni prigėręs. Dėl kompanijos. Norintys išgerti labai nenoriai paleidžia kitus mėgėjus iš savo pinklių. Čia reiktų į kokią negyvenamą salą pakliūti, gal ir negertum. Daiktų pirkau nedaug, tiesiog kai kas sugedo buityje. Ne šaldytuvas, bet irgi svarbu. Fondų pirkau per mažai, paskirų akcijų per daug. Klaidingas sprendimas. Tikiuosi šiais metais perlipsiu save ir visus pinigus nukreipsiu į Swedbank global robur fondus. Man jie visai priimtini. Reikės paskaityti savo rašliavą po metų.

Prisipažinsiu -anglų kalbą moku ne aukščiau B1-B2 lygiu. Tai rodo testai. Nesiverčiu per galvą ir nesitikiu išmokti geriau. Jau per senas ir daug naudos iš to negausiu. O aplinkoje turiu kelis itin kontrastingus pavyzdžius. Trys milijonieriai baigę tik vidurines ir mokantys be lietuvių tik rusų kalbą. Kaip aš. Kitoje pusėje žmonės laisvai kalbantys šešiomis, penkiomis ir trimis kalbomis. Vis dar neturintys savo kampo, gyvenantys nuo algos iki algos. Kartais besiskundžiantys gyvenimo neteisingumu. Kalbos jiems nepadėjo, kaip kitiems nepakenkė. Tikriausiai visai kiti dalykai nulemia sėkmę ir laimės pojūtį. Ir ne tik su kalbomis. Diplomai ir mokslo daktarų vardai žmones daro disciplinuotais, bet retai ipmrovizuotojais. Pats esu labiau sukaustytas nei universitetų nebaigę kolegos. Labai gerai mokėti eiti ten kur eiti draudžiama, negalima ar neetiška. Daryti kažką negražaus šiam laikmečiui, bet gal visai tinkamo ateinančiam ar praėjusiam. Juk labai negražus reiškinys karas egzistuoja ir netgi gilinamasi kaip jį laimėti. O kare visos priemonės geros.

Vienas blogiausių mano finansams mėnesių. Nuo metų pradžios finansinis turtas nepaisant papildomų injekcijų yra sumenkęs daugiau nei 12 tūkstančių, nei būtų jei visas akcijas paskaičiuočiau savikaina. Žinoma, jei pridedu visus gautus dividendus tai jokio minuso nėra. Tiesiog turiu tokią žemyn timptelėjusią poziciją Baltic Horizon Fund, kuri yra kritusi. Bet kai visas finansinis ir asmeninis turtas prie pat 800 tūkstančių slenksčio tai nėra ko nerimauti. Tai tik lengvi bangavimai.

Mėgstu palyginimus. Šiandieną vaikštinėjant po Vilnių ir Rasų kapines iškilo paralelė tarp žmonių ir upių. Gal dėl kalvoto reljefo? Nei žmogus, nei upė nesirenka kur gimti, vienos teka greitai ir audringai, kitos lėtai ir ilgai,   kaip žmonės – vieni akimirką, kiti amžių. Ir gal būt labai daug mūsų pomėgių, norų –  nenorų tiesiog užkoduoti genuose. Kažkam būsime imlesni, kažko kratysimės. Kova su žalingais įpročiais, tai kova su savo silpnybėmis, betgi vienų tai neištinka, kitiems visas gyvenimas kova arba pasidavimas. Čia ir man taip – nuo alkoholiko sąžinės graužaties, iki epizodų su visišku abejingumu svaigalams. Aplinka nemėgsta tavo pokyčių, tavo likimo draugai ras tūkstantį paaiškinimų, kad neverta tapti kitokiu. Kuo mažiau turi aplinkinių, tuo mažiau įtakos jie gali turėti. Apsispręsti įmanoma, ar vis tik genai nugali supratimą? Ar būdami tik maža visatos dalimi mes tikrai galime išsiveržti iš jos taisyklių ir patys valdyti save ir pasaulius? Didžiosios ryškiausios žvaigždės sudega greičiau, o prie mažesnės, bent jau vienos, evoliucija tapo savo paveikslus. Ar žmonių rūšis taps tokia galinga, kad stebėtų visatos kaitą iš šono? Nesusitvarkome net su beatodairišku miškų kirtimu. Godumas išskiria mus nuo kitų planetos gyventojų. Nors vis dar esame mitybos grandinės dalis, kaip visi, neturintys didesnių už save priešų, neišvengiamai maitiname mažyčius padarėlius po mirties.

Milijonas dolerių daug ar mažai? Labai priklauso nuo tokio turto buvimo ir jo savininko gyvenamosios vietos. Jei koks vargšas šveicaras gyvena tėvų ar senelių name, gali būti, kad turto už milijoną dolerių jis turi, bet gyventi nedirbant savo Šveicarijoje jam vargiai pavyks. Jis neturi aktyvų. Nebent nuspręstų namą parduoti, o gyvenimą praleisti trečiojo pasaulio šalyje. Pakistane gyvenantis asmuo milijoną turėtų greičiau aktyvų pusėje, nes vargu ar jo net ir šiuolaikiškas namas kainuotų bent ketvirtį tos sumos. Lietuvoje ūkininko milijonas galėtų būti žemės ar ir bandos vertė, tai vėl aktyvai, generuojantys pinigus. Didesnė dalis žmonių visame pasaulyje turi gerokai daugiau pasyvų, nei aktyvų iš kurių galėtų gyventi. Pagrindinę turto dalį sudaro namai. Norint pasiekti finansinę laisvę reikia gerokai didinti aktyvų pusę ir nekreipti dėmesio į pasyvus. Tik žinia, žmonės mėgsta gyventi gražiai, čia ir dabar. Todėl pinigų  investicijoms ne į pasyvus retam lieka. O gražaus gyvenimo likučius vaikai be gailesčio paleidžia savo gražaus pasaulio kūrimui. Išmokti valdyti pinigus ne visiems lemta, ne visiems ir reikia. Juk gerai jaustis nebūtina turėti milijoną.

Praėjusių 9 mėnesių pajamos 44543,47 išlaidos 6460,82. Finansinis turtas kritus akcijų kainoms sumažėjo. Rugsėjo 30 dienos vertė 519894,1. Rugsėjį rinkos dažniau raudonuoja nei žaliuoja.

Šiai dienai mano šeimos turto pasyvų ir aktyvų santykis peržengė gražią ribą. Asmeninės paskirties, pajamų negeneruojantis, turtas vertas maždaug 267 tūkstančių, akcijos ir paskolos maždaug 534 tūkstančius. Berods prieš penkis – keturis metus aktyvai buvo gerokai mažesni, santykis tesiekė 1:1. Neturiu jokio tikslo, nei koks, nei kada jis turi būti. Jei pinigų srautai pasikeis, nunyks pajamos, pasikeis ir santykis. Asmeninio turto neperkainuoju, vertė skaičiuojama įsigyjimo kainomis. Aktyvus visada vertinu einama rinkos kaina. Nežinau, ar sugebėsime išleisti tai ką jau turime. Daiktams ir to per daug, puikavimosi nepakenčiu. Tik sveikata verta daugiau nei pinigai. Savo gyvybės aš nebranginu, bet artimųjų sveikatai negailėčiau. Visa kita tik dulkės.

Žygeivių gimtadieniai. Kokie pomėgiai, tokios ir šventės. Kiekvieną rudenį lietus ar saulė, keliauju į miškus išgert su tais ir už tuos, kam gyvenimas – nesibaigiantis kelias. Kam namai – ten kur esi, o bičiuliai – kas šį vakarą prie laužo. Gal aš ir ne visai toks, bet tokie kelionių pažįstami užburia savo gebėjimu gyventi čia ir dabar. Mane daug labiau žavi paprastumas, laikinumas, neapibrėžtumas, neplanavimas. Na tik pinigus dedu planuotai. Jie energija visam vėjavaikiškam savo egzistencializmui palaikyti. Nenoriu nei apeigų nei kapo, nei vietos, kur galima padėti gėlę. Gyventi dabar. Gyventi be rūpesčių – gyventi su mažai daiktų. Nusipirksi namą, teks pjauti žolę, nusipirksi traktoriuką, teks statyti sandėliuką, įsivesti signalizaciją, po karštos vasaros nuspręsi tai žolei įrengti laistymo sistemą. Žiūrėk, jau tokiam dailiam daiktų rate stovi, tik rūpinkis jų būkle ir saugumu. Nebematai tos žolės grožio per neužsivedantį traktorių, nepakeli akių į dangų per užsikimšusią laistymo sistemą. Gal geriau aš prigulsiu kalnų pievelėje akimis vejodamas papurusius debesis. Išlikti bent truputį vaiku, kol mirtis pasiims.